siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2007 09 16–23 Šiluvos Marijos paveikslas Josvainiuose
Paskelbta: 2007-09-18

Nuo rugsėjo 16 d. iki 23 d. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, parvežtas iš Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios, viešėjo Josvainių Visų šventųjų parapijoje.


Klebonijoje susirinkome likus mėnesiui iki paveikslo apsilankymo. Aptarėme, kokios bus šios dienos parapijoje ir sudarėme programą. Mes – tai parapijos klebonas kun. Edvinas Rimavičius ir pastoracinės tarybos nariai. Nuodugniai aptarėme kiekvienos dienos turinį: Švč. Sakramento adoraciją, maldas prie paveikslo, Marijos rožinį, šv. Mišias. Kiekvienai dienai numatėme intenciją. Taip atsirado dienos, skirtos medicinos darbuotojams, ligoniams ir vienišiems žmonėms, žemdirbiams ir verslininkams, jaunimui, mokytojams ir mokiniams, šeimoms ir dvasininkams. Kiekvienai dienai numatėme globėją, kuris rūpintųsi, jog diena praeitų sklandžiai ir turiningai, kad jis paragintų parapijiečius aktyviai dalyvauti šv. Mišiose, skaitytų Šv. Raštą, bendruomeninę maldą, kalbėtų Rožinį. Mums pasirodė, kad savaitė yra reta proga ne tik pasimelsti prie Dievo Motinos paveikslo, pajusti jos artumą, bet ir praplėsti akiratį, todėl nusprendėme pasikviesti lektorę, pažiūrėti tinkamą ta proga filmą, pasiklausyti profesionalaus atlikėjo, giedančio sakralinę muziką. Norėjome, kad savaitė būtų išskirtinė, įsimintina. Planuoti nebuvo sunku, bet, tirpstant mėnesiui, artėjant paveikslo sutikimui, supratome, kad užsibrėžėme daug ir nėra taip lengva viską įgyvendinti. Bet, Marija, Tu norėjai, kad mūsų planai išsipildytų, todėl visus sunkumus įveikėme ir viską, ką numatėme, įvykdėme.

Rengdamiesi paveikslo sutikimui, pajutome, kad esame darni bendruomenė, turime patikimų bičiulių ir rėmėjų. Ypač džiaugėmės pasikvietę medicinos darbuotojų dieną Kauno slaugos ligoninės direktorę gydytoją Ritą Kabašinsienę, kuri mums papasakojo apie paliatyvųjį gydymą, jo reikšmę, o svarbiausia įtikino, kad paliatyvioji sunkiųjų ligonių slauga yra mūsų visų reikalas ir kad šioje srityje gali dirbti kiekvienas, be jokio medicininio pasirengimo, tereikia nedaug – tik meilės. Gydytojos akys švietė gerumu, jos asmeninis pavyzdys buvo geriausias įrodymas, kiek daug gali padaryti žmogus, paskatintas to šviesaus jausmo.

Sukrėtė ir subtilus A. Matelio pasakojimas apie sunkiai sergančius vaikus filme „Prieš parskrendant į žemę“, primindamas, kaip turime vieni kitus mylėti čia ir dabar... Filmas „Vanduo“ kalbėjo apie gyvąją gamtą, apie tai, kad žmogus ir jį supantis pasaulis yra viena, todėl su gamta reikia elgtis lygiai taip pat švelniai ir pagarbiai kaip su žmogumi.

Jaunimui, mokiniams ir mokytojams diena buvo išskirtinė. Į šv. Mišias atėjo beveik visa mokykla: mokytojai, mokyklos vadovai, mokiniai. Atvyko kaimyninės Kunionių mokyklos bendruomenė. Bažnyčią užliejo jaunatviška energija. Švietė šypsenos, rankose – rudeniu mirgančios puokštės, atėjo net mokyklos padaužos... ir elgėsi visai rimtai. Marija, kaip moki palenkti visų širdis... Šv. Mišios prasidėjo iškilminga procesija: visų klasių atstovai atnešė ir puokščių vainiku apjuosė Marijos paveikslą, mokyklos vadovai pastatė degančius aukurėlius. Šv. Mišiose giedojo parapijos jaunimo choras, jiems pritarė jaunimas, nes giesmių tekstai buvo išdalyti visiems, Evangeliją ir bendruomeninę maldą skaitė mokyklos direktorius ir mokiniai. Ši diena buvo tikras stebuklas.

Nepajutome, kaip bėgo dienos ir savaitė ėjo į pabaigą. Penktadienį papuošė Kauno muzikinio teatro solistė Vitalija Ilinskaitė. Neapsakomas jausmas užliejo klausantis „Ave, Marija“. Tu taip arti buvai, Marija, čia pat, mumyse.

Paveikslo apsilankymo dienos, buvo Tavo, Marija, apsilankymo dienos ... Tapai tokia artima, tokia sava, dalelė mūsų pačių, jog sekmadienį išlydint paveikslą ašaros savaime riedėjo skruostais, rodos, skyrėmės su savimi. Neapsakomas jausmas... kažkoks pakylėtas graudumas . Neapleisk mūsų, Marija, mokyk budėti, neleisk užmigti lyg toms mergaitėms belaukiant Jaunikio...
Jei tai būtų tik Tavo paveikslas, ar žibėtų ašaros mūsų akyse jį sutinkant ir išlydint, Marija? Tu viešėjai pas mus. Radai būdą prabilti į mūsų širdis, keliaudama paveikslo pavidalu ir primindama mums savo meilę ir globą. Pažadinai mus iš sąstingio, nemeilės ir susvetimėjimo. Priminei, koks svarbus mūsų kelyje yra Tavo Sūnus. Mes tokie išsiblaškę ir savanaudžiai, taip greitai užmirštame ir užsimirštame. Gera, jog Tu esi ir niekada nepaliauji priminti.

Tavo viešnagės savaitė spindėjo auksiniu rudens grožiu, buvo vasariškai šilta, o gal mums tik pasirodė... Gal švietei ir šildei Tu...

Josvainių parapijos informacija