siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 01 04 Vilniuje pristatoma prof. S. Ylos studija „Šiluva Žemaičių istorijoje“
Paskelbta: 2008-01-02


Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3 A), sausio 4 d., penktadienį, 16 val. rengiamas JAV sukurtos ir 2007 metų pabaigoje Kauno arkivyskupijos kurijos išleistos profesoriaus kun. Stasio Ylos (1908–1983) istorinės studijos „ŠILUVA ŽEMAIČIŲ ISTORIJOJE“ sutiktuvių vakaras, kuriuo pažymima autoriaus gimimo šimtmečio sukaktis. Leidinys ypač aktualus šiemet, kai švenčiamas Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus. Knygą pristatant dalyvaus knygos leidybos iniciatorius, Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus komiteto pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta SJ, ses. Ignė Marijošiūtė MVS, knygos rengėjas Gediminas Mikelaitis, Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Kauno arkikatedros bazilikos vokalinis instrumentinis ansamblis (vadovė Vita Vaitkevičienė).

2008 metų sausio 5 d. sukanka šimtas metų, kai gimė kunigas Stasys Yla – teologijos profesorius, rašytojas, istorikas, jaunimo ugdytojas, spaudos darbuotojas, katalikų visuomenės veikėjas. Jo gimtinė – Luciūnų kaimas netoli Kurklių (Anykščių rajonas). 1920–1925 m. S. Yla mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1925–1932 m. Kauno kunigų seminarijoje, ligi 1935 m. studijavo VDU Teologijos-filosofijos fakultete ir Grenoblio universitete. 1935–1942 m. VDU profesorius, dėstęs pastoracinę teologiją. 1940–1941 m. buvo pasitraukęs į Vokietiją, 1942 m. grįžo, 1943–1945 m. kalintas Štuthofo konclageryje. Nuo 1950 m. gyveno ir dirbo JAV, buvo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolyno Putname kapelionas, Ateitininkų federacijos dvasios vadas (nuo 1963).

Stasys Yla daugelyje sričių buvo naujų idėjų skelbėjas ir religinio gyvenimo atnaujintojas, daug tiesiogiai bendravęs su žmonėmis, taip pat – gausiomis knygomis bei straipsniais. Iki šiol neprarado aktualumo dar Nepriklausomybės laikotarpiu jo parašytos analitinės studijos apie komunizmą ir laisvamanybę Lietuvoje. S. Yla įtaigiai parodė, kaip tragiškiausiomis nužmoginimo aplinkybėmis išsaugoti krikščioniškas vertybes (eil. rink. Sutryptame kely, 1947; atsiminimų kn. Žmonės ir žvėrys Dievų miške, 1951). Jis pateikė spalvingus mūsų kultūros veikėjų portretus (Vardai ir veidai mūsų kultūros istorijoje, 1973; monografija M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus, 1984), parašė vienintelę lietuvių k. religijos psichologijos studiją apie mūsų menininkų tikėjimo vingius (Dievas sutemose, 1964). Dar iki Vatikano II Susirinkimo jis vienas iš pirmųjų stengėsi reformuoti religinį gyvenimą, tikėjimą labiau sieti su kultūra (Siauroji ar pilnutinė katalikybė, 1939; Ateitininkų vadovas, 1960; Jurgis Matulaitis, 1977). Savo įžvalgomis ir sistemingumu S. Yla yra nepralenktas pasaulėžiūros klausimų analitikas (Laisvės problema, 1938; Lietuviškasis nacionalizmas liberalizmo ženkle, 1955—1956). Mirė Čikagoje, palaidotas Putname (JAV).

Veikalas Šiluva Žemaičių istorijoje (I—II d.) yra vienas svarbiausių S. Ylos darbų. Paskata parašyti knygą buvo Putnamo vienuolyno seserų užsakymas dailininkui V. Kašubai sukurti Šiluvos Marijos statulą. Joms reikėjo leidinėlio, kurį paprašė parašyti S.Ylą. Nenorėdamas kartoti žinomų faktų, jis išvyko rinkti medžiagos į Europą ir vėliau parašė didelę studiją apie Šiluvos vietovės ir Marijos garbinimo istoriją. Pirma dalis apie reformacijos ir restauracijos sankirtas buvo išleista Bostone (1970). Antra dalis, aprašanti įvykius iki XIX a. pabaigos, liko rankraštyje. Tik dabar, padedant Vargdienių seserims, Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui pavyko viena solidžia knyga išleisti abi veikalo dalis. Bažnyčios istorikės, menotyrininkės dr. Irenos Vaišvilaitės mintim, „šią knygą galima vadinti ir Lietuvos Bažnyčios istorija, kurioje autorius stengiasi nubrėžti taip pat lietuviškumo istorijos gaires”.

Knygos leidybą parėmė Kultūros ministerija, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus fondas.

Informaciją apie renginį teikia Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas (tel. 8 687 85387) ir leidinio parengėjas Gediminas Mikelaitis, Lietuvos dailės muziejaus Mokslinių publikacijų ir leidybos centro vedėjas (tel. 8 620 16738).

Informaciją galima rasti ir LDM svetainėje www.ldm.lt. Muziejaus svetainės skyrelyje „Žiniasklaidai“ (nuoroda meniu juostoje NAUJIENOS) žurnalistams spausdinimui įdėtos knygos autoriaus ir leidinio viršelio nuotraukos.


Lietuvos dailės muziejaus
Ryšių su visuomene centras
Tel. 2120841, 8 687 16739