siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 05 09-10 Tarptautinė konferencija „Marijos kulto Europoje teologiniai-istoriniai aspektai“ VDU
Paskelbta: 2008-04-24

Gegužės 9–10 d. VDU Katalikų teologijos fakultete vyko tarptautinė mokslinė teorinė-praktinė konferencija „Švč. M. Marijos kulto Europoje teologiniai-istoriniai aspektai“, skirta Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejui. Renginys pasižymėjo intensyviu darbu keliose sekcijose, daugiau kaip dviejose dešimtyse pranešimų įžvalgomis dalijosi kelių pasaulio šalių – Kanados, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos teologai bei kitų sričių mokslininkai. Konferencijos darbui vadovavo organizacinio komiteto pirmininkas kun. dr. Robertas Pukenis (VDU). Pirmosios dienos vakare konferencijos dalyviai drauge šventė Eucharistiją Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Šeštadienio vidudienį pasibaigus teorinei daliai, jie buvo pakviesti dalyvauti pažintinėje-tiriamojoje ekspedicijoje Šiluvoje, ten apžiūrėjo Švč. M. Marijos Gimimo baziliką, Apsireiškimo koplyčią, diskutavo Jono Pauliaus II namuose.

Konferenciją jos pradžioje gegužės 9 d. pasveikino daug garbių svečių. Sveikinimo žodį taręs apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas Marijos, kuri yra pavyzdys visų laikų krikščionims, kultą Lietuvoje susiejo su šv. Kazimiero kultu ir tvirtino, jog jis turi gilias šaknis lietuvių žemėje. Linkėdamas vaisingo darbo VDU KTF Didysis kancleris, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pabrėžė ypatingą Dievo Motinos, apsireiškusios Šiluvoje, indėlį sunkiais tautai istoriniais laikotarpiais, jos gerbimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių salelėse. VDU rektoriaus prof. Zigmo Lydekos teigimu, Marijos apsireiškimo įvykis Šiluvoje dar laukia šiuolaikinio apmąstymo platesniu europiniu kontekstu. Svaraus dvasinio ir teologinio indėlio stiprinant krikščioniškąsias Europos vertybes konferencijai palinkėjo VDU KTF l. e. p. dekanas dr. Benas Ulevičius, ją pasveikino Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, rėmėjai, sveikinimą perdavė Europos katalikų teologų sąjunga.

Plenarinei sesijai vadovavo vyskupas doc. dr. Jonas Ivanauskas (VDU) ir prof. dr. Francesco Chiappetta (Europos paslaugų institutas, Italija), joje perskaityti trys pranešimai. Pranešimą „Mariologinio maldingumo dimensijos“ skaitė kun. prof. dr. Werneris Loseris SJ (Frankfurto universitetas, Vokietija), „Švč. Mergelės Marijos įvaizdis žiniasklaidoje“ – prof. dr. F. Chiappetta, „Religinė ir visuomeninė Marijos šventovių reikšmė Lomžos diecezijoje“ – kun. prof. dr. Witoldas Jemielity (Varšuvos universitetas, Lenkija). Dr. W. Loseris su apaštalais ir ypač Marija, kuri kaip Motina buvo išskirtinė Jėzaus kelyje, susiejo Bažnyčios kilmę. Bažnyčia – marijiškoji Kristaus nuotaka, ji, kaip ir Marija, savo širdyje svarsto, palaiko tikėjimą, aiškina atpirkimo esmę. Todėl, pasak prelegento, krikščionis, keliaujautis su Bažnyčia, daugiau ar mažiau sąmoningai gyvena Marijos gyvenimą. Dr. W. Loseris kvietė kontempliuoti Mariją, nes „kontempliacija veda prie jos imitacijos, teikia impulsą pripažinti Dievo artumą ir juo džiaugtis“, o geriausia malda – „Sveika, Marija“. Dr. Fr. Chiappetta, beje, išsakęs pagyrimo žodžių lietuvių tautai, tvirtino, jog Marijos vaidmuo ir Bažnyčios, ir visuomenės gyvenime esąs milžiniškas, o apsireiškimas Šiluvoje turėtų būti svarstomas ne vien Lietuvoje. Marijos kultas, pasak profesoriaus, nepaneigia kristocentriškumo, bet atspindi tikėjimo plotį, o visuomenei leidžia daugelį sričių svarstyti humaniškesniame kontekste. „Marija yra stipri pagalba gyventi pilnatvišką žmogaus gyvenimą“, – sakė kelių Romos universitetų profesorius. Trečiasis pranešimas suteikė galimybę susipažinti su Marijos gerbimo tradicijomis šalyje, kuri įdėjo daug pastangų gaivindama ir palaikydama piligrimystės vietas. Malonėmis garsūs Marijos paveikslai, maldingumo tradicijos, stebuklingi pagijimai, registruojami šventovėse (nors nėra mediciniškai patvirtinti), piligriminių vietų tapimas pastoracijos centrais liudija lenkų pagarbą Dievo Motinai. Nors dalis piligrimysčių panašėja į turizmą, kelionės išlieka pozityviu dalyku, intensyvinančiu dvasinį gyvenimą.

Po pietų konferencijos darbas tęsėsi dviejose sekcijose. Pirmojoje nagrinėtos mariologinio maldingumo aktualijos ir integracijos dimensijos, pranešimus skaitė Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai. Kun. prof. habil. dr. Władimierz Broński (Liublino katalikiškasis universitetas) išskyrė mariologinių homilijų rūšis ir esmę – remiantis Šventuoju Raštu atskleisti Marijos vaidmenį išganymo istorijoje. Kun. prof. dr. Jacek Bolewski SJ (Varšuvos universitetas) apibūdino daugybę dimensijų (dogmos, apsireiškimai, pamaldumo tradicijos, auganti reikšmė tikinčiųjų bendruomenėje), leidžiančių kalbėti apie „mariologinį amžių“: ir trečiajame tūkstantmetyje Marija yra ateities šviesa Bažnyčiai. Kun. prof. habil. dr. Romualdo Dulskio (VDU) pranešime atkreiptas dėmesys į Marijos kontempliatyvumą ir teigta, kad jo pavyzdys turėtų padėti krikščioniui suprasti, kad veikimas dėl veikimo nėra tikrasis jo pašaukimas, o sielovadinis pasišventimas turįs kilti iš pasišventimo Dievui, bet ne iš žmogiškų paskatų. Prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas (VDU) pabrėžė kristocentriškąjį Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje pobūdį: čia Marija ištarė „taip“ ir tapo malonių tarpininkė. Apie lenkų religinę savimonę stiprinančią piligrimystę į Jasna Gurą pasakojo kelis dešimtmečius joje dalyvaujantis kun. prof. habil. dr. Jan Perszon (Torunės universitetas). Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (VDU) pranešimą apie pamaldumo Marijai tradicijas ir dabartį iliustravo giedotojų ansamblio čia pat salėje atliktomis kantičkinėmis giesmėmis – ir lietuviškomis, ir tomis, kurių šaknys kitų kraštų muzikinėje kultūroje.

Kitoje, Vysk. P. Bučio auditorijoje dirbusioje sekcijoje Marijos kultas aptartas istoriniu bei socialiniu aspektais. Pirmojo pranešimo autorius dr. Benas Ulevičius mariologinę doktriną pristatė patristinės grožio sampratos – viename svarbiausių krikščioniškosios teologijos mokslo kontekstų, palygino Ievą ir Mariją – naująją Ievą, iš kurių proporcingos, t. y. atsveriančios sąsajos kylanti plati mariologinė tradicija. Pamaldumo Marijai ypatumus, būdingus Seinų vyskupijai XIX amžiuje, remdamasis savo tyrinėjimais atskleidė kan. prof. habil. dr. Kęstutis Žemaitis (VDU). Marijos vaidmenį XIX a. pab.–XX a. šeimos gyvenime, buvusį neatsiejamą nuo kūdikio laukimo iki suaugusiojo mirties, skleidė doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė (VDU). Tyrimus apie išsaugotą ir naujomis giesmėmis turtinamą Marijos kultą žemaičių šermenų apeigose pristatė kun. doktr. Saulius Stumbra (Klaipėdos universitetas). Su piligrimystės į Marijos šventoves bei piligrimų vertybinių nuostatų tyrimais supažindino doktr. Darius Liutikas (Socialinių tyrimų institutas) atskleisdamas, jog piligrimai – dažnesni bažnyčios lankytojai, jų gyvenime svarbi vieta tenka religijai, kita vertus, dalis jų vis dėlto renkasi privačių apsireiškimų vietas, o tarp vertybinių nuostatų išskirtas netgi tikėjimas reinkarnacija. Doktr. Aušra Kairaitytė (VDU) supažindino su privačių Marijos apsireiškimų traktuote lietuvių folklore.

Šeštadienio rytą konferenciją savo atvykimu ir pranešimu „Švč. M. Marijos pasirodymų vertinimo akcentai“ pagerbė Minsko-Mogiliovo arkivyskupas metropolitas dr. Tadeuszas Kondrusiewiczius. Jis pabrėžė, kaip svarbu teisingai vertinti Marijos pasirodymus, kurie žmonėms yra reikšmingi, tačiau gali tolinti nuo Kristaus ir to išgelbėjimo plano, kurį pristato Šventasis Raštas. Kita vertus, antireliginiais laikais, pasak arkivyskupo, apsireiškimai teikia dvasinę pagalbą, kviečia į atsivertimą, perspėja žmogų, kuris atsakingas už savo ateitį. Apie Mariją feministinėje perspektyvoje kalbėjusi doc. dr. Suzan Roll (Otavos Šv. Pauliaus universitetas, Kanada) teigė, jog šiuolaikinėje feministinėje literatūroje Marijos paveiksle pabrėžiama stiprybė, jos gyvenimas sulaukia šiuolaikinių moterų dėmesio, o supratimas priklauso nuo socialinės, asmeninės, bendruomeninės ir kt. patirties.

Tolesniuose pranešimuose autoriai siekė skleisti Marijos asmenį ekumeninio ir tarpreliginio dialogų perspektyvoje. Svečias iš Latvijos kun. dr. Andris Priede (Rygos teologijos institutas) nagrinėjo XVIII a. katalikiškų ir protestantiškų giesmių sąsajas. Kalbėdamas apie Marijos kulto problematiką Europos krikščioniškoje erdvėje kun. doc. dr. Rimas Skinkaitis (VDU) atkreipė dėmesį į dvi priešingas tendencijas – visišką Marijos kulto atmetimą arba liaudiškojo pamaldumo iškėlimą. Pasaulietinėje mintyje, pasak prelegento, daugėja skepticizmo, o krikščioniškoje – aiškios Marijos gerbimo plėtotės. Doc. dr. Elena Būgaitė (VDU) savo pranešime apmąstė Marijos – Kūrėjo kūrinio, vidujai priklausančio Dievui, savuoju pašaukimu buvusio dialoginiu asmeniu – bruožus ir teigė, jog Dievo palankumas Marijai skirtas visai žmonijai, o jos tikėjimas yra Bažnyčios tikėjimo šaltinis paties Dievo kuriamąja iniciatyva. Dr. Hendro Munsterman (Meylan-Grenoble teologijos centras, Prancūzija) pranešime apie Mariją ir ekumenizmą – laimėjimus ir išlikusius sunkumus protestantų ir katalikų dialoge teigta, jog nesutarimai Marijos klausimu tegali būti pašalinti išsprendus kur kas didesnius priešingumus. Prelegentas rėmėsi pastarųjų penkiolikos metų katalikų ir protestantų dokumentais, kurie „žadina suartėjimo viltį“ ir drauge yra perspėjimas apie pavojingą dialogui katalikų mariologinį maksimalizmą. „Marijos doktrinoje iš esmės nėra nieko, kas galėtų skirti; visi krikščionys ja kviečiami į širdies atsivertimą. Kita vertus, katalikams pavojinga perdėti, išdidinti, kad neužtemdytų tikrojo ir vienintelio Dievo tarpininko“, – teigė H. Musterman. Įpareigojamą uždavinį tikėjimo ugdytojams pasitelkti Marijos paveikslą, pateiktą paties Apvaizdos, ir per jį leisti savo mokiniams geriau pažinti Jėzų remdamasi darbo patirtimi kėlė prof. dr. Lucia Cojola Chiappetta („Roma TRE“ universitetas, Italija).

Po pertraukos pranešimų temos apėmė Marijos vaizdavimo ikonografijoje tradiciją ir šiandienos problemas. Dr. Elinos Naujokaitienės (VDU) pranešime „Antikinio Madonos paveikslo pagarbinimas (‚Išminties sostas‘, poezijos aureolės)“ skleista Prancūzijos Marijos šventovių dvasinis magnetizmas, sutraukiantis minias į didžiąsias, o intymiam sielos pašnekesiui – į mažesniąsias, kur garsieji paveikslai žadina išganymo viltį, tik viskas priklausą nuo malones Teikiančiojo: jo akivaizdoje ir pasaulio blogis atrodo niekas. Visi konferencijos dalyviai ir ypač atvykę iš svetur, klausydamiesi doktr. Aušros Vasiliauskienės (VDU) pranešimo, turėjo progą pasigėrėti Lietuvos bažnyčių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų ir Vainikavimo siužetų paveikslais – baroko dailės pavyzdžiais, kurie, išskyrus retas išimtis, remiasi Vakarų Europos meno tradicijomis.

Apibendrindamas konferenciją kun. dr. R. Pukenis jos išvadines mintis susiejo su Dievo Motinos apsireiškimu Šiluvoje, suvaidinusiu svarbų vaidmenį tautos istorijoje, o Marijos kultą patvirtino tebesant svarbia katalikų tikėjimo dalimi, vienijančia Europos tautas, stiprinančia jos krikščioniškąsias vertybes ir prisidedančia prie krikščioniškojo paveldo išsaugojimo. Kita vertus, dar svarbesnis už kulto apmąstymą yra vidinis ryšys su Marija – visų tautų Motina, apglėbiančia ir Lietuvą bei leidžiančia jai išlikti aukštos krikščioniškos kultūros šalimi.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel.  (37) 409025 , el. paštas info@kn.lcn.lt