siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 09 14 ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APSIREIŠKIMO ŠILUVOJE 400 METŲ JUBILIEJAUS IŠKILMĖ
Paskelbta: 2008-09-14

Rugsėjo 14-ąją, po dvejų pasirengimo metų, per kuriuos žinia apie Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų Jubiliejų ir jo šūkis „Per amžius tebus garbinamas Dievo Sūnus“ plačiai pasklido Kauno arkivyskupijoje, nuvilnijo Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, daugelyje Europos valstybių, pasiekė Amerikos ir Australijos žemynus, Šiluva, ypatingu Viešpaties žvilgsnu palytėta žemė, jos didingosios šventovės, tūkstančiai čia atvykusių piligrimų sulaukė didžiosios Jubiliejaus iškilmės.

Lietuvos Respublikos ir Vatikano valstybinės vėliavos, kuriomis pasipuošė Šiluvos bazilika, išreiškė Lietuvos žmonių džiaugsmą ir dėkingumą Šventajam Tėvui Benediktui XVI už parodytą jo dėmesį šioms iškilmėms ir visai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai atsiunčiant savo ypatingąjį pasiuntinį (tą pačią rugsėjo 14-ąją popiežius dalyvavo Lurde švenčiamame jubiliejuje) kardinolą Kelno arkivyskupą Joachimą Meisnerį (skiriamąjį laišką sk. http://www.siluva.lt/index.php?id=114&nid=254; apie kardinolą sk. http://www.siluva.lt/index.php?id=114&nid=286 ). Popiežiaus legatas, atvykęs į Lietuvą rugsėjo 12 d. ( jo sutikimą sk. http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,942), sekmadienio rytą sutiktas minios Raseinių krašto žmonių šio miesto aikštėje, atvyko į Šiluvą vadovauti pagrindinių iškilmių Eucharistijos liturgijai. Pirmiausia Šiluvoje kard. J.Meisneris apsilankė Apsireiškimo koplyčioje ir čia pasimeldė.

Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje jubiliejaus iškilmė prasidėjo vidudienį aikštėje priešais Baziliką. Įvairaus amžiaus, įvairių kraštų, tautų, įvairios socialinės patirties ir padėties žmonės, įvairias tarnystes Bažnyčioje atliekantys tikintieji, ištisa piligrimų jūra užliejo aikštės erdvę, jos prieigas, ir visi kaip viena šeima rengėsi padėkoti Dievui už Švč. M. Marijos apsireiškimo dovaną Šiluvoje.

Prieš pradedant iškilmes, kun. K. Kėvalas pasveikino visus, atvykusius į Šiluvą, trumpai pristatė reikšmingiausias įstabiosios Šiluvos istorijos datas, pasveikino garbiuosius svečius – Lenkijos primą kardinolą Jozefą Glempą, Minsko-Mogiliovo arkivyskupą metropolitą Tadeuszą Kondrusiewiczių ir jo augziliarą, Elko vysk. Jerzy Mazurą, Drohičino vysk. Antoni Pacyfik Dydyczių, Gardino vysk. Aleksandrą Kaszkeiwczių, Balstogės arkiv. metropolitą Edwardą Ozorwskį, , Jelgavos vysk. Antons Justsą, Estijos apaštališkąjį administratorių vysk. Philippe Jean-Charles Jourdaną, kartu su vyskupais atvykusius jų pagalbininkus, Varšuvos marijonų provincijos provincijolą kun. Pavelą Naumowiczių ir brolius kunigus, Licheno šventovės rektorių kun. Viktorą Gumienny, taip pat apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą Peterį Stephaną Zurbriggeną, apaštalinės nunciatūros sekretorių mons. Jean Philippe Lantheaume, užsienio šalių ambasadorius, Lietuvos vyskupijų ordinarus, LVK generalinį sekretorių mons. Gintarą Grušą, LR prezidentą Valdą Adamkų ir LR Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą, Vyriausybės narius, europarlamentarą prof. Vytautą Landsbergį, Lenkijos valstybės sekretorę, Šventojo Kapo ordino piligrimus, taip pat ir stebinčius tiesogines iškilmių transliacijas per LRT, Lenkijos televiziją, besiklausančius „Marijos radijo“. Ypatingosios dienõs dalyviai, atvykę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, Amerikos šalių, Autralijos žemyno, pavieniui netgi iš Azijos bei Afrikos šalių, buvo pasveikinti ir lenkų, vokiečių, italų, anglų kalbomis.

Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo popiežiaus legatas kardinolas J. Meisneris, koncelebravo dvi dešimtys kitų kraštų ir Lietuvos vyskupų – Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius, daugybė kunigų. Svečius ir daugiatūkstantinę minią pasveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pavadino ją gražiausiu atsaku į Šiluvos Dievo Motinos žodžius, pakvietė melstis už Tėvynę, Bažnyčią Lietuvoje, žmonių gyvenimą joje su Jėzumi Kristumi.

Popiežiaus pasiuntinys kardinolas J. Meisneris vokiečių kalba pasakė homiliją, į jos klausytojus pradžioje kreipdamasis lietuviškai ir pavadindamas juos seserimis ir broliais (pamokslas iškart buvo verčiamas į lietuvių kalbą). Prasmingais žodžiais apibūdinęs išskirtinį Marijos vaidmenį Išganymo istorijoje, garbusis svečias paragino nepamiršti, jog ji yra žmogumi tapusio Dievo Sūnaus Motina. „Taigi ji yra ir mūsų Motina. Ji yra Bažnyčios Motina, taigi ir mūsų Motina. Ji gyvena čia ir dabar yra mums pasiekiama. Čia Marija lietuviams yra tapusi lietuve. Ji – viena iš jūsų, o jūs esate jos vaikai“, – džiugiai sakė kardinolas, jau seniai pažįstantis Lietuvos Bažnyčios gyvenimą. Jis drauge atkreipė dėmesį, jog visur, kur tik pasaulyje apsireiškia Marija, ji ragina žmones melstis. „Šiluvos šventė 2008-aisiais, taigi keturi šimtai metų po apsireiškimo, mums sako, kad ir šiandien reikia sukelti maldos ir atgailos revoliuciją prieš Europoje įsivyraujantį Dievo stūmimą iš pasaulio bei žmogaus atitolimą nuo Dievo“, – kvietė popiežiaus legatas. Homilijoje priminta Marijos pagalba mums istorijos sunkmečiais ir teigta, kad Marija reikalinga ir dabar, ir ateityje – namuose ir bendruomenėse, parapijose ir bendrijose, visoje Lietuvos kultūroje, nes ji su savimi visur atsiveda ir Viešpatį (visą homilijos tekstą žr. http://www.siluva.lt/index.php?id=114&nid=303 ).

Iškilmingos Eucharistijos liturgijos pabaigoje LVK pirmininkas arkiv. S. Tamkevičius perskaitė Lietuvos paaukojimo Švč. M. Marijai aktą, jį pasirašė pamaldose dalyvavę vyskupai.

Šventojo Tėvo vardu legatas kard. J. Meisneris suteikė visiems ypatingą apaštališkąjį palaiminimą.

Vėliau kard. J. Meisneris tarė padėkos žodį už tai, kad jis savo akimis pamatė lietuvių tikėjimą ir  išgirdo jį savo ausimis, sakė išvykstąs sustiprinęs savąjį tikėjimą. Šventojo Tėvo pasiuntinys padovanojo Šiluvos šventovei montranciją, o telegramoje Šventajam Tėvui pasiūlė įrašyti ištikimybės jam ir maldos pasižadėjimo žodžius.

Iškilmių dalyvius pasveikinęs Lenkijos primas kard. J. Glempas sakė, jog iškilmėse Dvasia vienytasi su Šventojo Petro įpėdiniu ir melstasi Dievo Motinos, kad ji užtartų už viso pasaulio poreikius, ypač taikos ir šeimos poreikius. Paragino pakviesti Mariją į savo šeimas, kad ji mokytų meilės, palinkėjo visiems dieviško džiaugsmo.

Žodį taręs LR Vyriausybės vadovas G. Kirkilas pasveikino  Švč. M. Marijos apsireiškimo Jubiliejaus proga, pavadino Šiluvą vieta, ilgais amžiais buvusia tautinio, religinio, kultūrinio gyvenimo centru, padėjusia išsaugoti tautines ir religines vertybes.

Sveikinimą Lietuvos žmonėms atsiuntė ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.  „Visiems šiandien susirinkusiems Šiluvos Dievo Motinos akivaizdoje, taip pat Jūsų šeimoms ir artimiesiems, linkiu dvasinio sustiprinimo, taip pat vilties ir drąsos, – šie dalykai taip reikalingi mums kasdien ir yra tokie vertingi visais momentais, lemiančiais mūsų tautų likimus“ , – rašoma sveikinimo laiške, kurį perskaitė specialioji pasiuntinė valstybės sekretorė Ewa Junczyk-Ziomecka.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo kard. J. Meisneriui, padovanojo jam Šiluvos Dievo Motinos paveikslą, tarė nuoširdų ačiū visiems, kurie buvo drauge ir meldėsi, patikino, kad Šiluvos Dievo Motinos ir toliau bus maldaujama padėti žmonėms savo gyvenimą kurti ant Kristaus uolos.

Iškilmingos pamaldos baigtos iš tūkstančių lūpų suskambėjusia „Marija, Marija“. Šiai giesmei vadovavo per visas pamaldas giedojęs Kauno valstybinis choras (vad. prof. Petras Bingelis).

Šiluvos žemė, kurią ryto šv. Mišių homilijoje kun. K. Kėvalas pavadino Dievo triumfo vieta, nes čia, kaip ir visoje Lietuvoje, nežiūrint istorijos audrų, tebėra garbinamas Dievo Sūnus, Lietuvos Betliejumi, kur Viešpats iš naujo gimsta tam, kad perkeistų žmogų, Dievo miesto statyba, kuri, čia matant daugybę per trumpą laiką įvykusių ir regimų pasikeitimų, liudija Dievo veikimą, susitaikymo su Viešpačiu vieta, per kurią Lietuvai dovanojama labai didelė viltis – ši dvasinės traukos vieta, visą savaitę sutikusi tūkstančius maldininkų, rytoj apglėbs pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius. Baigiamasis Šiluvos Jubiliejaus iškilmių akordas – rytoj Šiluvoje vyksianti Padėkos šventė.

Rugsėjo 14 d. 16 val. Jono Pauliaus II namuose įvyko kard. J. Meisnerio spaudos konferencija (http://www.siluva.lt/index.php?id=114&nid=304).  


Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, el. paštas info@kn.lcn.lt