siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 11 23 Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. Jubiliejaus šventimas ROMOJE
Paskelbta: 2008-11-30


Padėka Viešpačiui už Šiluvos Jubiliejų Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje

Lapkričio 23 d. sekmadienį, švenčiant Bažnyčios liturginius metus užbaigiančią Kristaus Visatos Valdovo šventę, šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje baigtas ir Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. Jubiliejaus paminėjimas. Šia proga vykusioje 6 dienų piligriminėje kelionėje iš Lietuvos į šventąjį Romos miestą atkeliavo per šimtą Kauno arkivyskupijos piligrimų.

Į Romą atvykę arkivyskupijos ganytojai, grupė kunigų, kurijos darbuotojų, savanorių, parapijų bendruomenių narių, svetingai pasitikti ir priimti Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos rektoriaus mons. Petro Šiurio, čia studijuojančių kunigų bei kolegijos svečių namų Villa Lituania tarnautojų, iškart po sekmadienio vidudienio keliavo į Švč. M. Marijos Didžiąją baziliką, vieną iš keturių didžiųjų Romos šventovių ir didžiausią Dievo Motinos garbei dedikuotą bažnyčią mieste.

Dalės Šmerauskaitės

Šios bazilikos Šv. Paulinos koplyčioje, kur yra garsioji Švč. Mergelės Marijos „Kelrodės“ ikona, lietuviai piligrimai drauge džiaugsmingai šventė Eucharistiją, vainikavusią Šiluvos Jubiliejaus iškilmes. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. P. Šiurys, per trisdešimt lietuvių kunigų, įspūdinga procesija atėję prie altoriaus didingoje Bazilikoje, kuri savitai susijusi su Šiluvos istorija. Malda ir jaunatviška Šiluvos jaunimo giesme lietuviai paliudijo savo tikėjimą kitiems Bazilikos maldininkams, čia lankantiems bizantiškojo ikonografinio tipo hodegetria („Kelio rodytoja“) Marijos ikoną, garsiausią Romos miesto ir vieną labiausiai žinomų katalikiškų Marijos atvaizdų (jo autorystė priskiriama šv. Lukui), pagal kurį, manoma, yra nutapytas ir Šiluvos bazilikos stebuklingojo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Garsioji romiečių globėja (Salus populi romani) tą sekmadienį tarsi nutiesė regimus tiltus tarp visuotinės Bažnyčios narių, suvienydama ir leisdama labai tolimų kraštų tikintiesiems dar labiau pasijusti vieno Dievo ir dangiškosios Motinos vaikų šeima.

Dalės Šmerauskaitės nuotrauka

Į Kristų, šios šeimos Alfa ir Omega, visų Kauno arkivyskupijos piligrimų bei drauge iškilmes šventusių čia studijuojančių ar gyvenančių lietuvių mintis savo homilijoje kreipė arkiv. S. Tamkevičius. Ganytojas pabrėžė, jog lietuviai piligrimai –  Lietuvos vyskupai, kunigai, Dievui pašvęstojo gyvenimo žmonės ir tikintieji pasauliečiai, atvykdami į Amžinąjį miestą, kuriame daugybė pirmųjų amžių krikščionių savo mirtimi paliudijo ištikimybę tikėjimui, atvyko taip pat paliudyti ištikimybės Kristui bei padėkoti Dievo Motinai už apsireiškimą Šiluvoje, už jos žinią, kad tik su Kristumi įmanu statyti tvirtus savo gyvenimo namus.  Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog šitaip ragino ir popiežius Jonas Paulius II, 1993-aisiais meldęsis Šiluvoje: „Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos Šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos; paskatink visuomeniniame ir politiniame gyvenime vadovautis ne asmeniniu ar kolektyviniu egoizmu, bet meilės ir vienybės idealais.“ Arkiv. S. Tamkevičius taip pat pranešė, jog Lietuvos vyskupai 2009-uosius skelbia Jubiliejiniais Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metais, kurie skatins apmąstyti krikščionybės kelią tautoje nuo pirmojo jos skelbėjo šv. Brunono iki mūsų dienų. Arkivyskupas pakvietė kiekvieną asmeniškai klausti savęs, ką jam reiškia Evangelijos žinia, aplaistyta pirmojo misionieriaus kankinystės krauju, maldoje iškoti atsakymo, ragino dalyvauti Jubiliejiniuose metuose, būti ištikimiems Kristui ir liudyti šią ištikimybę visu savo gyvenimu bei tarnavimu kitiems. „Kristaus Karaliaus Mišių Evangelijos žodžiai mums paaiškino, ką reiškia būti ištikimam Kristui. Tai reiškia matyti silpnus, kenčiančius mūsų brolius bei seseris ir jų vargo akivaizdoje neužsidaryti savo egoizmo kiaute. Visuomet atminti Žmogaus Sūnaus žodžius, kuriuos jis pasakys savo atėjimo metu: "Kiek kartų taip nepadarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, nė man nepadarėte“ (Mt 25, 45)“, – užbaigdamas sakė ganytojas (visą tekstą žr. http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,1001).





Iškilmingų šv. Mišių pabaigoje priėmę ganytojišką palaiminimą, vėliau Kauno arkivyskupijos piligrimai apžiūrėjo V amžiuje statytą, tačiau išsaugojusią savo autentišką vaizdą Baziliką, pasigrožėjo jos mozaikomis, pasimeldė prie Prakartėlės relikvijų.

Šventinis priėmimas Popiežiškojoje lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje

Vakare piligrimai buvo pasveikinti Popiežiškojoje lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje jos rektoriaus mons. P. Šiurio, čia gyvenančių dvasininkų. Kolegijos, prieš kelias savaites atšventusios 60 metų gyvavimo sukaktį, vadovas pasidžiaugė, jog Šiluvos Jubiliejaus žinia, nusiritusi per Lietuvą, pasiekė kitus kraštus, ir – tai ypač džiugu – pasklido ir Romoje. Pasak rektoriaus, rudenį vykusių Jubiliejinių iškilmių džiaugsmas buvo juntamas ir Romoje, tarp čia gyvenančių lietuvių. Dvasininkas palinkėjo, kad pradėtas didžiulis Šiluvos žinios skleidimo darbas būtų palaimingas, o piligrimystė Romoje kiekvienam taptų dvasine atgaiva. Mons. P. Šiurys padėkojo Kauno arkivyskupui už studentus, pasveikino su naujomis LVK pirmininko pareigomis. Sveikinimo žodžiai buvo skirti ir penkerių metų vyskupo tarnystės sukaktį švenčiančiam vyskupui J. Ivanauskui.

Arkiv. S. Tamkevičius išsakė padėkos žodį kolegijai už didžius darbus, kuriuos ji atliko per savo gyvavimo istoriją, palinkėjo rengti intelektualius ir ypatingos apaštališkos dvasios kunigus Lietuvai. Ganytojas padovanojo Popiežiškajai lietuvių šv. Kazimiero kolegijai Šiluvos Dievo Motinos paveikslą, o Šiluvos Dievo Motinos medalį – aukščiausią Kauno arkivyskupijos garbės ženklą – ilgamečiam kolegijos dvasios tėvui prel. Stasiui Žiliui. Šiluvos Dievo Motinos medaliai taip pat buvo įteikti arkiv. S. Tamkevičiui, vysk. J. Ivanauskui, mons. A. Grušui. Šiame šventiniame priėmime dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas. Svetingieji kolegijos šeimininkai piligrimus pakvietė šventinės vakarienės, o vienos piligriminės dienos vakarą maloniai pasiūlė pažiūrėti kolegijos istoriją atspindinčio filmo, kuriame Popiežiškoji lietuvių kolegija atskleista kaip įspūdinga ilgus dešimtmečius puoselėta lietuvybės salelė Romoje, per savo gyvavimą parengusi per 300 kunigų, ypač buvusi apgaubta popiežiaus Jono Pauliaus II ganytojiško dėmesio, kuriuo jis išreiškė meilę visai Lietuvai.

Malda Didžiosiose Romos bazilikose

Kauno arkivyskupijos piligrimai, padėką Viešpačiui už Šiluvos Jubiliejų išsakę pačioje Bažnyčios širdyje – Romoje, kitomis dienomis meldėsi pagrindinėse bazilikose, susipažino su svarbiomis krikščionybės istorijos vietomis, lankėsi Vatikano muziejuje, grožėjosi senosios Romos vaizdais.

Piligriminėje programoje išskirtiniu įvykiu Jubiliejiniais Tautų apaštalo šv. Pauliaus metais buvo pirmadienį, lapkričio 24 d., drauge švęstos šv. Mišios Šv. Pauliaus bazilikoje. Būtent šioje Bazilikoje, pastatytoje ant apaštalo kapo, savo ganytojo arkiv. S. Tamkevičiaus paraginti, arkivyskupijos maldininkai meldė apaštalo Pauliaus uolumo skleidžiant Evangelijos šviesą. Vyskupo J. Ivanausko homilijos žodžiai paragino piligrimus apmąstyti, kaip svarbu iš amžinojo Romos miesto į savo aplinką, tūkstantmečio Lietuvai parsinešti apaštalo Pauliaus tarnavimo užsidegimą, persunktą paties svarbiausio – meilės artimui dvasios, remtis jo dvasingumu, kurio centre – Kristaus meilė.

Ypač jaudinančias šv. Mišias lapkričio 25 d. rytą piligrimai šventė Lietuvių koplyčioje Vatikano Šv. Petro bazilikos požemiuose. Prie Aušros Vartų Gailestingosios Motinos paveikslo buvo meldžiamasi už Lietuvą ir jos Bažnyčią, kad ji pajėgtų priimti šių dienų iššūkius. Liturgijai vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius per homiliją piligrimams sakė: „Šią valandą meldžiamės Šv. Petro bazilikoje, prie pirmojo popiežiaus kapo. Šis apaštalas, kuriam Kristus pavedė vadovauti Bažnyčiai, mums yra labai artimas. Jis buvo pilnas geros valios ir gražiausių ketinimų, jis pirmas išpažino Kristaus dievybę, tačiau pirmas išsigynė Kristaus, kai pateko į sunkų išbandymą. Petras norėjo sekti paskui Kristų, bet prieš tai jam reikėjo pereiti dvasinės brandos kelią – pamažu suvokti, kad be vargo ir aukos tai padaryti neįmanoma. Mūsų piligrimystė Romoje – tai proga pamąstyti apie Bažnyčią, kuriai priklausome, ir atsakyti į klausimą: ką asmeniškai man reiškia šis priklausymas?“  Ganytojas ragino, turint progą prisiliesti prie dvasinio Bažnyčios lobyno, piligrimystę priimti kaip dovaną ir širdimi pajusti Bažnyčios dvasią, žvelgiant į kitų pasiaukojamo tikėjimo pavyzdį patiems juo augti ir padėti augti tikėjimo broliams ir sesėms. Po šv. Mišių buvo suklupta maldai prie popiežiaus Jono Pauliaus II kapo Bazilikos kriptoje.

Išskirtinė piligriminių maršrutų diena buvo lapkričio 26-oji, kai buvo dalyvaujama Šventojo Tėvo Benedikto XVI bendrojoje trečiadienio audiencijoje (apie tai plačiau žr. http://www.siluva.lt/index.php?id=114&nid=321) .

Kauno arkivyskupijos piligrimai į Lietuvą sugrįžo dėkingomis už piligrimystės dovaną širdimis Šventajam Tėvui, savo ganytojams, kunigams, Lietuvių šv. Kazimiero kolegijos bei svečių namų vadovams ir tarnautojams, kitiems kelionės rengėjams, taip pat ir vieni kitiems už krikščionišką bendrystę visoje kelionėje.


Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, el. paštas info@kn.lcn.lt