siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2010 09 03–05 PILIGRIMINIS ŽYGIS iš Kryžių kalno į Šiluvą
Paskelbta: 2010-09-15

Rugsėjo 3–5 d. Šiaulių vyskupija surengė tradicinį jaunimo piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą, nedidelį Lietuvos miestelį, kuriame prieš 402 metus pirmą kartą Europoje apsireiškė Jėzaus Motina Marija. 65 kilometrų kelią žygeiviai įveikė per kelias dienas ir Šiluvą pasiekė rugsėjo 5-ąją, sekmadienį, prieš pietus. Šiais metais piligriminis žygis buvo skirtas pažymėti Padėkos už laisvę metus, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį ir Ateitininkų federacijos 100 metų jubiliejų.

Žygio metu piligrimai apmąstė, ką reiškia ateitininkų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“, turėjo galimybę pažvelgti į garbias asmenybes: Šventąjį Tėvą Pijų X, Praną Dovydaitį, Stasį Šalkauskį, kunigą Stasį Ylą ir per šiuos tikėjimo švyturius ieškoti savojo kelio, kad būtų atnaujinti Kristuje bei galėtų atnaujinti Žemės veidą. Kelyje piligrimai buvo kviečiami apmąstyti iš Dievo gautos laisvės dovaną ir tai, kaip visiems kartu toliau kurti laisvos ir atsakingos tautos istoriją.

Mintis piligriminiu žygiu sujungti dvi pasaulyje žinomas unikalias šventoves – Kryžių kalną ir Šiluvą – kilo Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui 2003 metais, pažymint dešimtąsias popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą metines. Šiaulių vyskupas – visų piligriminių žygių „Kryžių kalnas – Šiluva“ pagrindinis iniciatorius, organizatorius ir aktyvus dalyvis.

Aštuntasis piligriminis žygis į Šiluvą prasidėjo rugsėjo 3-ąją, penktadienį, dalyvių registracija. Nors oras buvo vėjuotas ir žvarbus, dar gerokai prieš 10 valandą su kuprinėmis ant pečių, vėliavomis bei plakatais rankose pradėjo rinktis žygeiviai ir juos palydintieji. Šiaulių vyskupui E. Bartuliui talkinantys žygio organizatoriai – vyskupijos pastoracinių centrų darbuotojai - užregistravo dalyvių ne tik iš Šiaulių vyskupijos dekanatų, tačiau ir iš Kauno, Vilkaviškio, Alytaus: parapijų jaunimą, maldos grupes, skautus, samariečius, šaulius, seses ir brolius vienuolius, Kauno kunigų seminarijos seminaristus, tikybos mokytojus, mokinius, studentus, kitus tikinčiuosius, bei, žinoma, ateitininkus. Žygyje nebe pirmą dalyvavo ir iš JAV atvykę svečiai: Tarptautinės tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacijos narys, Amerikoje gyvenančios lietuvės – senolė ir jos vaikaitė. Kryžių kalno papėdėje kunigai padėjo švęsti Sutaikinimo sakramentą. Šv. Mišias už jaunuosius piligrimus aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, žygyje dalyvavę kunigai.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad jūs, mielas jaunime, gausiai susirinkote dalyvauti maldingoje kelionėje, – kalbėjo per pamokslą Šiaulių ganytojas. – Ar galima pabūgti oro prognozių, jeigu kelią apšviečia Dievo meilės šviesa, o jūsų širdyse dega tikėjimo žibintai? Todėl nuoširdžiai linkiu, kad šiandien prasidedantis piligriminis žygis tęstųsi per visą jūsų gyvenimą ir būtų tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus.“

Vyskupo palaiminti žygeiviai pradėjo rikiuotis į kolonas. Priekyje visų išdidžiai plazdėjo ateitininkų vėliava. Apie 13 val. daugiau nei septyni šimtai piligrimų pajudėjo iš Kryžių kalno. Kaip ir visuomet, žygeivius vedė, juos dvasiškai stiprino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris ėjo giedodamas, kalbėdamas rožinį ir spinduliuodamas visus uždegančia gera nuotaika. Pirmąją žygio dieną piligrimai įveikė 20 kilometrų kelią ir nakvojo prie Rėkyvos ežero kariškių bei savanorių talkininkų įrengtoje stovyklavietėje. Visą žygį piligrimais, vadovaujamais Šiaulių įgulos karo kapeliono Tomo Reinio, rūpinosi kariškiai ir kariūnai – Lietuvos karo akademijos bei Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos auklėtiniai. Jie gabeno žygeivių mantą, buvo atsakingi už maitinimą ir stovyklaviečių įrengimą bei aprūpinimą vandeniu, elektra, kitomis būtiniausiomis reikmėmis, rūpinosi piligrimų saugumu einant plentu. Kariškius taip pat užvaldė žygio dvasia. Piligrimai per kelionę negirdėjo nei griežtų kariškų komandų, saugumą garantuojančių nurodymų – viskas, kas reikia, buvo išsakyta kūrybingai mįslių, pajuokavimų, patarimų, paskatinimų forma.

Antrąją kelionės dieną, rugsėjo 4-ąją, žygeiviams vadovavo Šiaulių universiteto kapelionas kun. Rimas Pranskaitis ir Šiaulių vyskupijos pastoracinių centrų kapelionas kun. Tadas Rudys ( Šiaulių vyskupas išvyko dalyvauti Vilniaus arkikatedroje surengtose naujo Lietuvos kariuomenės ordinaro monsinjoro Gintaro Grušo konsekravimo vyskupu iškilmėse – aut. pastaba), sąmojingais posakiais, nuotaikingais pastebėjimais stengdamiesi palaikyti pakilią žygio dalyvių nuotaiką. Tądien piligrimai įveikė net 31 kilometro kelio ruožą ir nakvojo prie Gauštvinio ežero (Kelmės raj). Visos kelionės metu miestelių, rajonų paribiuose žygeivius sutikdavo vietinių bendruomenių atstovai, stiprindami ir palaikydami nuoširdžiais sveikinimo žodžiais. Tytuvėnų seniūnas visą koloną vedė seniūnijos keliais nuo Bridvaišio ežero iki Tytuvėnų. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių, praeinant žygeiviams, neslėpė susijaudinimo bei dėkojo jiems už pasiaukojimą, vaišino obuoliais, slyvomis, kompotu. Prie Pakapės miestelio pradžią žyminčio ženklo buvo pastatytas pieno kibiras.

Žygyje dalyvaujantys piligrimai iš ankstesniuose žygiuose dalyvavusiųjų išsiskyrė savo dvasine branda. Daugelis jų iš Kryžių kalno į Šiluvą ėjo šeštą ar net aštuntą kartą. Tad naujokai sudarė „mažumą“ ir turėjo iš ko perimti bendrą žygio nuotaiką, maldingą dvasią. Piligriminio žygio veteranai „Bažnyčios žinioms“ sakė, kad jiems buvo labai smagu girdėti apie dvasines vertybes, tikėjimo svarbą, dvasios autoritetus kalbančias jaunimo grupeles. Jaunuolius žavėjo ir vyskupo E. Bartulio ištvermė, mokėjimas bendrauti, paprastumas, neginčijamas autoritetas. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis prie žygeivių vėl prisijungė rugsėjo 5-osios rytą ir jo vedami piligrimai pasiekė Šiluvą iki pietų. 15 val. Šiluvos bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios.

Laima Zimkienė