siluva.lt











400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2010 09 18 Baigėsi didieji Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje
Paskelbta: 2010-11-23

Rugsėjo 15-osios vakare šv. Mišiomis Šiluvos bazilikoje ir po jos vykusia Eucharistine procesija į Apsireiškimo koplyčią, dėkojant Dievui už patirtas malones, užbaigti didieji Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Šiemet Šilinių metu buvo švenčiamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio jubiliejus. „Žmogus gali būti pavergtas išoriškai, kaip tai buvo atsitikę mums sovietinės okupacijos laikais, bet dvasiškai likti laisvas. Pražūtingiausias pavergimas yra tuomet, kai pavergiama žmogaus dvasia.<...> Tegu šie Šiluvos atlaidai padės žmonėms dvasiškai prisikelti ir tapti tikrai laisviems“, – sakė arkivyskupas, pradėdamas atlaidų aštuondienį Šiluvoje.


Kaip ilgai ir karštai buvo melsta laisvės, kokia didžiulė dovana ji yra ir kam už ją turime dėkoti, priminė šiuose atlaiduose prie altoriaus aikštėje priešais Baziliką pastatyta Dievo Motinos, Laisvės Karalienės, skulptūra. Ji sovietmečiu keliavo po užsienio lietuvių parapijas, meldusias laisvės Tėvynei. 1993-aisiais, lankydamasis Šiluvoje, šią skulptūrą savo rankomis vainikavo popiežius Jonas Paulius II. Šiemet atlaiduose melstasi už gynusius laisvę ir dabar ją saugančius, melstasi už taiką ir ramybę visame pasaulyje, už sužadėtinius, šeimas, vaikus ir jaunimą, už dvasininkus ir pašaukimų atpažinimą, už sergančius ir kenčiančius nuo priklausomybių, negalių, ligų, melstasi už slaugančius ir gydančius. Šv. Mišiose buvo meldžiamasi už septynių Kauno arkivyskupijos dekanatų bendruomenes; šių dekanatų kunigai kasdien teikdavo piligrimams sielovadinius patarnavimus. Dešimtys tūkstančių piligrimų siekė pilnutinai dalyvauti atlaiduose ir pelnyti jų malones susitaikydami su Dievu per išpažintį ir priimdami Komuniją. Šiemet per atlaidus išdalyta 25 tūkst. komunikantų. Žinant, kad šventąją komuniją priima kas antras ar net kas trečias atlaiduose dalyvaujantis piligrimas, galima numanyti, jog Šilinėse apsilankė apie 50-75 tūkst. tikinčiųjų.


Atskiros dienos buvo skiriamos Lietuvos kariuomenei, policijai, priešgaisrinės apsaugos, Valstybės sienos apsaugos pareigūnams, medicinos darbuotojams. Atskiromis dienomis rinkosi katalikiškos bendruomenės, draugijos. Vienuolių dienoje dalyvavo brolių iš beveik 10-ies vienuoliškųjų bendruomenių, seserų vienuolių – iš beveik 20-ies kongregacijų Lietuvoje. Kunigų dieną šventė per 100 Lietuvos dvasininkų. Atlaiduose dalyvavo ir Kauno kunigų seminarijos klierikai, buvo atvykusi Telšių seminarijos bendruomenė. Piligrimų grupės atvyko iš Latvijos, Lenkijos – Punsko, Suvalkų, Ržešovo parapijų, o pavienių piligrimų – ir iš kitų pasaulio šalių. Žmonės gausiai dalyvaudavo šv. Mišiose įvairiu laiku, kasdien tūkstančiai piligrimų susirinkdavo į aikštę priešais Baziliką švęsti pagrindinės Eucharistijos liturgijos, kuriai vadovaudavo Lietuvos vyskupai. Pagrindinės iškilmės – Padėkos už laisvę šventė minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį buvo švenčiama rugsėjo 12 d. sekmadienį. Tūkstančiai piligrimų tądien, panašiai kaip prieš dvejus metus švenčiant Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejų, ypač gausiai užpildė sakraliąją aikštę ir jos prieigas. Liturgijai vadovavo lietuviškai visus pasveikinęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, koncelebravo Lietuvos vyskupai. Dalyvavo LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Seimo narių, kitų valdžios atstovų.


Ar nenutolome nuo pirmiesiems žmonėms paties Dievo parodyto laisvės kelio? – klausė arkiv. S. Tamkevičius iškilmių pamoksle. Deja, pasak ganytojo, per 20 metų daugybė žmonių bandė taisyti Dievo nuorodas laisvam gyvenimui – nesąžiningai kraudamiesi turtus, girdydami tautą, skandindami ją neviltyje ir moraliniame purve, klaidindami ir trikdydami Lietuvos žmones. „Kas gali šiandien atgaivinti žmonių viltį?“ – klausė arkivyskupas ir visų mintis kreipė į Šiluvos Dievo Motiną, užtarusią karštas maldas, padėjusią išsaugoti viltį ir slogiausiais sovietų laikais, galinčią ir šiandien išgydyti nuo pesimizmo ir sugrąžinti viltį (visą pamokslą žr. http://kaunas.lcn.lt/02/arkivyskupas/index.html).
Itin jaunatviška ir gyva atlaiduose buvo rugsėjo 11-oji, Šeimų ir jaunimo diena. Daugybė šeimų iškilmingose šv. Mišiose atnaujino savo santuokos pasižadėjimą. 500 moksleivių, studentų iš įvairių Lietuvos vietų į Šiluvą šeštadienį atkeliavo pavakare, piligriminiame žygyje pėsčiomis iš Raseinių. Tą vakarą Šiluvoje buvo parodyta roko opera „Prisikėlęs“.


Išskirtinis Šilinių bruožas, kaip ir kasmet, buvo jaunųjų savanorių uolumas: aštuonias dienas dvi dešimtys vaikinų ir merginų ne tik padėjo palaikyti atlaidų ir tvarką rimtį, bet ir turėjo specialiai jiems skirtą sielovados ir bičiulystės programą. Šilinėse gausiai dalyvavo chorai. Šalia profesionalių – Kauno valstybinio choro, vyrų chorų „Kariūnas“, „Sakalas“, gražiai pasirengę buvo ir jaunimo, vienuolių, parapijų chorai iš Kauno arkivyskupijos, taip pat atvykę iš Gargždų, Kretingos, Radviliškio ir iš kitų miestų. Šiemetiniuose atlaiduose buvo pašventintos naujosios Rožinio Kančios slėpinių koplytėlės bei ąžuolinė, Marijos apsireiškimą Šiluvoje vaizduojanti kompozicija. Pagrindines iškilmes sekmadienį transliavo Lietuvos televizija. Marijos radijas, beje, atlaiduose šventęs 6-erių metų gyvavimą, kasdienėmis transliacijomis suteikė galimybę už brangiąją laisvės dovaną drauge Dievui dėkoti ir šimtams tūkstančių žmonių Lietuvoje ir toli už jos ribų.


Užbaigiant atlaidus arkiv. S. Tamkevičius taip pat pranešė džiugią žiną, kad 2013-aisiais Lietuvoje bus iškilmingai minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Pasak ganytojo, dar okupacijos sąlygomis vykęs Lietuvos krikšto jubiliejaus paminėjimas buvo labai varžomas, tad ši šventė drauge bus ir visos Lietuvos krikšto užbaigimo deramas paminėjimas, tad ją švęs ne tik Telšių vyskupija, bet ir visos Lietuvos tikintieji.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba , tel. 409025