siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2011 09 08 Šilinių kronika: Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė ir Lietuvos kariuomenės diena
Paskelbta: 2011-09-08

Fotografija Dariaus ChmieliauskoRugsėjo 8-ąją Šiluvoje buvo minimas ypač brangus krikščionims, visai Bažnyčiai Švč. Mergelės Marijos Gimimas. Šią iškilmę drauge su kitais Šilinių atlaidų piligrimais šventė Lietuvos kariuomenė, kaip ir kasmet gausiai susirinkusi Šiluvoje, kur atvykta prašyti Dievą globoti mūsų Tėvynę, melstis už taiką ir tuos, kurie gynė laisvę ir rūpinasi saugumu šiandien.

Prieš vidudienį sakralioje aikštėje, kur tądien tvarkingai išsirikiavo Lietuvos kariuomenės kariūnai, darniai skambėjo jų giedama Loreto Dievo Motinos litanija, kaip ir kasdien Šilinių atlaiduose ja pradedant iškilmingas šv. Mišias ir pagerbiant Mariją, kurios Gimimas ir švenčiamas atlaiduose.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoSkambant šiai litanijai, Eucharistijos švęsti prie altoriaus atėjo gausi Lietuvos vyskupų ir kunigų procesija. Liturgijos pradžioje Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pasveikino Mišioms vadovaujantį Vilniaus arkivyskupą metropolitą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, koncelebruojančius Lietuvos kariuomenės ordinarą vyskupą Gintarą Grušą, Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, kariuomenės kapelionus. Buvo pasveikinti ir iškilmėse dalyvaujantys LR Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti ministerijos pareigūnai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, kariuomenės padalinių vadai, generolai, seržantai, visi kariai, ypač garbieji Lietuvos partizanai, šauliai, savanoriai.

Buvo pasveikinti ir kiti gausūs Šiluvos piligrimai bei Marijos radijo, kasdien rengiančio transliacijas iš atlaidų, klausytojai, taip pat giedojęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ (vadovas Vytautas Verseckas, koncertmeisteris Vytautas Abaris) bei grojęs Karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas vyr. leitenantas Remigijus Terminas), asistą rengę Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos kariai.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoŠv. Mišių auka arkivyskupo S. Tamkevičiaus paraginimu buvo skiriama už tuos, kurie saugoja Tėvynės laisvę ir jos gyvenimo ramybę.

Homiliją pasakęs Lietuvos kariuomenės ordinaras vysk. G. Grušas atkreipė dėmesį, jog Švč. M. Marijos Gimimo šventė, kai susirenkam pas savo Motiną, visų pirma byloja apie Dievo Apvaizdą, kuri iš anksto numatė mus ir mūsų Išganymo kelią. Šis kelias į amžinąjį džiaugsmą, pasak ganytojo, tai Dievo Gailestingumo kelias – Dievas ateina prisiliesti, mūsų išgydyti, sugrąžinti į Jo laimę.

„Marija yra Gailestingumo Motina ne tik todėl, kad jinai šiam pasauliui pagimdė įkūnytą Dievą, bet kad yra Gailestingoji Motina. Jinai pirma parodė mums kelią, kaip galima paprastam žmogui, Dievo malonės sustiprintam, nešti Gailestingumą pasauliui“, – sakė vysk. G. Grušas.

Homilijoje pabrėžta, jog Marija – Dievo Gailestingumo įrankis ir mūsų pagalbai bei užtarimui šiame neramiame pasaulyje. Būti šiais įrankiais gailestingumui plisti Marijos pavyzdžiu pašaukti visi žmonės, taip pat ir kariai, kurie atliko ir atlieka gailestingumo darbus gindami tėvynę, saugodami artimuosius, taip pat tarptautinėse misijose pagelbėdami vargstantiems kitų kraštų gyventojams.

Lietuvos kariuomenės ordinaras ragino atrasti, kur Dievas ir mums rodo gailestingumo darbų plotmes, atrasti, kur – kariuomenėje, šeimoje ar kitur – esame siunčiami nešti Jo meilę ir gailestingumą ir taip prisidėti prie Dievo karalystės plėtimo šioje žemėje.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoPrieš ganytojiškąjį palaiminimą visiems iškilmių dalyviams dėkojęs arkivyskupas S. Tamkevičius linkėjo išsivežti iš Šiluvos gerą optimistišką nuotaiką ir su ja kurti laisvos Lietuvos gyvenimą, nepaisant dabarties sunkumų turėti viltį ir būti tokiems tvirtiems, kaip Lietuvos kariai.

Sveikinimo žodį tarusi ministrė R. Juknevičienė pavadino Šiluvą šventa lietuviams ir pasaulio katalikams vieta, tikėjimo laisve simboliu. Iš Šiluvos, pasak ministrės, sklido laisvės žodis jau carizmo okupacijos laikais, ją savo maldose minėjo tremtiniai, kalėjusieji už laisvę sovietmečiu, kai ši šventovė buvo visaip sekama ir draudžiama. Ministrė išsakė pasididžiavimą Lietuvos kariuomene ir tikėjimą, jog visi kariai, jei prireiktų, stotų ginti savo krašto ir jo žmonių.

Už šv. Mišių auką dėkojęs generolas A. Pocius savo žodyje pabrėžė, kad tikėjimas, malda buvo svarbi Lietuvos partizanams, visiems laisvės gynėjams. Ji ir dabar stiprina ir vienija karius ir visą visuomenę, padeda tarnaujantiems toli nuo tėvynės, tarptautinėse misijose. „Tik būdami kartu esame stiprūs. Tepadeda mums Dievas“, – sakė gen. A. Pocius.

Kitose rugsėjo 8-osios šv. Mišiose, kurias aukojo Raseinių dekanato kunigai, buvo prašoma, kad Dievas siųstų taiką ir ramybę pasauliui, meldžiamasi už jame ir šiandien, XXI a., kaip ir pirmaisiais krikščionybės amžiais, tebepersekiojamus krikščionis, taip pat dėkojama dangiškajai Motinai, Taikos Karalienei Švč. M. Mergelei Marijai už jos vaikų globą, už motinišką rūpestį mūsų tėvynės reikalais per visus skaudžius jos istorijos laikotarpius, kai teko gintis nuo priespaudų, persekiojimų, Marijos guodžiamiems išsaugoti tikėjimą laisvės aušra.

Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už Lietuvos politikus, valdininkus, verslininkus, darbininkus, žemdirbius, žiniasklaidos darbuotojus.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba