siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2011 09 11 PADĖKOS UŽ DIEVO GAILESTINGUMĄ ŠVENTĖ
Paskelbta: 2011-09-11

Fotografija vysk. Rimanto NorvilosRugsėjo 11-ąją, vasariškai saulėtą rudens sekmadienį, bemaž dvidešimties tūkstančių piligrimų iš visos Lietuvos minia atvyko į Šiluvos šventovę dalyvauti pagrindinėse šiųmečių didžiųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų iškilmėse – Padėkos už Dievo Gailestingumą šventėje ir dėkoti Viešpačiui už jo gailestingumo malonę, kurią pažinti ir branginti paskatino Lietuvos vyskupai, 2011 metus paskelbdami Dievo Gailestingumo metais. Po pietų Šiluvą pasiekė tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno dalyviai, nuo rugsėjo 9-osios nuėję bemaž 70 km kelią pėsčiomis, vadovaujami Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio.


Visi atvykusieji tądien į Šiluvą, drauge šventę pagrindinę iškilmingą Eucharistiją ir Dievo Gailestingumą, o drauge su jais – ir Lietuvos televizijos tiesioginės transliacijos žiūrovai bei Marijos radijo klausytojai, bendruomeninėje maldoje atsiprašė už savo ir savo tautiečių dabarties ir praeities kaltes. Dievo Gailestingumą švenčiančius Lietuvos žmones pasveikino apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, drauge perduodamas ir Šventojo Tėvo Benedikto XVI palaiminimą mūsų šaliai.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoFotografija vysk. Rimanto Norvilos










Pilnutėlėje Šiluvos aikštėje vidudienį daugiatūkstantinę minią įsimąstyti į vien krikščionių tikėjimo išpažįstamą Dievo gailestingumą – didžiausią Dievo savybę ir malonę žmogui – paskatino kun. A. Kazlausko katechezė, skelbianti: Dievo gailestingumas – tai dovana, kurią privalu priimti ir perduoti; krikščionys yra gailestingumo žmonės, nes yra sekmadienio žmonės, to sekmadienio, kai buvo surastas tuščias Jėzaus, jau nugalėjusio nuodėmę ir mirtį, kapas; nuodėmė krikščionims yra tiesa apie Dievą ir save – kai ji išpažįstama ir apgailima, yra atleidžiama ir dovanojama – nuplaunama didžiausiu gailestingumo ženklu – paties Jėzaus krauju ant kryžiaus.

„Susitelkime maldai, prašydami Viešpatį, kad jo gailestingumas paliestų kiekvieno mūsų širdį, taip pat ir tų Lietuvos žmonių, kuriems ypač reikia Dievo gailestingumo“, – visus ragino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, vadovavęs iškilmingai Eucharistijos liturgijai, kurios švęsti prie Viešpaties stalo atėjo gausi Lietuvos vyskupų ir kunigų procesija.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoIškilmingą Eucharistiją koncelebravo apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi, Lietuvos kariuomenės ordinaras, LVK generalinis sekretorius vyskupas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, dešimtys kunigų.

Šiose pamaldose giedojo solistai Rita Preikšaitė, Liudas Mikalauskas bei Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų)  bažnyčios choras. Be gausių įvairių Lietuvos kraštų tikinčiųjų, dalyvavo LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, LR Seimo ir Vyriausybės nariai, Kauno ir Raseinių miestų merai, Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai.

Homilijoje arkivyskupas S. Tamkevičius priminė prieš dešimtmetį įvykusią Rugsėjo 11-osios tragediją Niujorke. Šis šiurpus nusikaltimas, pasak ganytojo, liudija, prie kokios baisios aklavietės yra atėjęs pasaulis. Tai skatina dar labiau susitelkti prie Dievo gailestingumo slėpinio, atsiverti iš Švč. Jėzaus Širdies trykštančiai Dievo gailestingumo versmei. Kristaus palyginimas ką tik girdėtoje Evangelijoje apie prasiskolinusį tarną, homilijos žodžiais tariant, yra tarsi veidrodis mūsų visuomenės kietaširdiškumo, kurį byloja negailestingumas, vieni kitų kaltinimai, teisingumo nepaisymas.

„Viena svarbiausių kietaširdiškumo priežasčių yra padarytos ir neapgailėtos nuodėmės, ypač prieš artimo meilę“, – sakė ganytojas, pabrėždamas, kad užkietintas širdis gali pakeisti tik padarytų kalčių pripažinimas, atsiprašymas ir atgaila. Buvo pakviesta Dievo žvilgsniu pažvelgti į save, o šv. Mišiose prašyti Viešpaties atleidimo už savo asmenines, visos tautos ir Bažnyčios bendruomenės žmonių padarytas nuodėmes.

„Dievo gailestingumas spinduliuoja iš Kristaus kryžiaus. Tokia yra tikroji meilė. Ji kaip saulė šviečia teisiesiems ir neteisiesiems. <...> Šios atlaidų dienos – tai Dievo gailestingumo srovė, kuri turi pagauti, nuskaistinti ir atnešti tikrą ramybę ir džiaugsmą. Užtariami Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Dievo gailestingumo nešėjai, prašykime Dievo atleidimo sau, savo artimiesiems, mūsų tautai ir visam pasauliui“, – ragino ganytojas homilijoje.

Žodžio liturgija buvo užbaigta S. Tamkevičiaus vadovaujama bendruomenine atgailos malda, kurioje Viešpaties atleidimo, apvalymo ir širdžių išgydymo prašyta už savo, savo brolių ir seserų klaidas – už negimusios gyvybės žudymą, apleidžiamus vaikus, nejautrumą vargšams, už mūsų žemėje padarytą nusikaltimą prieš žydų tautą, už kolaboravimą su okupantais, istorijos eigoje parodytą neapykantą kitų tautų žmonėms, už neskaistumo, santuokos orumo paniekinimo, prievartos šeimose bei jų ardymo nuodėmes, už  kunigų neištikimybę pašaukimui bei papiktinimus, už ezoterikos, okultizmo nuodėmes, už visas dabarties žmonių, senelių, protėvių padarytas kaltes.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoUžbaigiant Eucharistijos šventimą arkivyskupas L. Bonazzi sveikinimo žodyje, tarsi pokalbyje su Šiluvos Dievo Motina, drąsino lietuvių tautą, praeityje užkrėstą agresijos ir destrukcijos virusais, savo kelyje, įveikiant sunkumus, kasdien klausyti jos Sūnaus Jėzaus ir sekti Evangelija. „Gyvenimas Evangelijos šviesoje tampa galinga jėga, kuri keičia iš prigimties egoistiškus visuomeninius santykius. Gyvenimas Evangelija mūsų širdis pripildo Jėzaus Kristaus dvasios: nebenorime kitų valdyti, bet gerbti ir kartu su visais įsipareigoti kurti bendrą, gerovės kupiną krašto ateitį“, – sakė arkiv. L. Bonazzi.

Fotografija Dariaus ChmieliauskoPrieš suteikiant ganytojišką palaiminimą, išsivežti iš Šiluvos nusiteikimą pozityviu darbu kurti Lietuvos gyvenimą visiems palinkėjęs arkiv. S. Tamkvičius paskelbė Dievo Gailestingumo metų proga kelis ypač pasižymėjusius gailestingumo darbais ir iniciatyvomis asmenis apdovanojantis Šiluvos Dievo Motinos medaliais. Jie buvo skirti dr. Rožei Šomkaitei, prof. Juozui Pundziui, Danutei Mikutienei, Editai Mieldažytei, Ritai Kabašinskienei, Onutei Virbašiūtei.

Daugybė pamaldų dalyvių, susitaikiusiųjų su Dievu, pelnydami atlaidų malonę, priėmė šv. Komuniją. Piligrimams sielovadinius patarnavimus tądien teikė, kitas šv. Mišias aukojo, už Lietuvos dvasinį atsinaujinimą, už pagarbą žmogui ir gyvybei ragino melstis Kauno arkivyskupijos I dekanato kunigai. Už jaunuosius Lietuvos piligrimus buvo meldžiamasi šv. Mišiose 15 val. sutikus piligriminio žygio Kryžių kalnas–Šiluva dalyvius (žr. arkivyskupo S. Tamkevičiaus homiliją).

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba