siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2011 09 13 Šilinių kronika: Ligonių ir medicinos darbuotojų diena
Paskelbta: 2011-09-13

Fotografija Silvijos Knezekytės Rugsėjo 13 dieną, antradienį, Šiliniuose atlaiduose Viešpaties artumo, Šiluvos Dievo Motinos užtarimo buvo meldžiama išgyvenantiems fizinių ir dvasinių negalių, kamuojamiems priklausomybių, taip pat prašoma išmokyti kentėjimus aukoti Kristui ir niekada nepritrūkti vilties. Maldoje buvo užtarti ir vienišieji, benamiai, patiriantys skausmą ir skurdą. Šią dieną malda buvo palydėtos ir ligonių, neįgaliųjų šeimos, artimieji, globėjai, visi medicinos darbuotojai, kurie rūpinasi gydyti, slaugyti ligos, senatvės ar negalios ištiktus žmones.

Šią dieną Šiluvos Mergelės, nuo seno tituluojamos Ligonių Sveikata, Gimimo ir Dievo Gailestingumo švęsti atvyko ypač daug piligrimų. Tūkstančiai jų drauge šventė pagrindinę iškilmingą Eucharistiją, susitaikė su Dievu atlikdami išpažintį – piligrimams tądien patarnavo Kauno I dekanato kunigai. Šv. Mišios, kaip ir kasdien, buvo aukojamos taip pat Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje. Vakare joje surengtos Vidinio išgydymo pamaldos.

„Esame patepti šventaisiais aliejais Krikšto valandą, kad būtume gražūs, sveiki, stiprūs savo dvasia“, – sakė prieš pagrindinę Eucharistiją jos dalyviams katechezę aikštėje vedęs kun. A. Kazlauskas. Joje paraginta, žvelgiant į Jėzų – kančios žmogų, kančios Dievą, mokytis ir savo ligas, nesėkmes, silpnumą išgyventi ne keikiant, o savo kančios kryžiuje laiminant ir palaiminant – save, savo artimuosius ir pasaulį.
Fotografija Silvijos Knezekytės Fotografija Silvijos Knezekytės











Eucharistijos liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sveikino koncelebruojančius gausiai atvykusius dvasininkus, visus tūkstantinius dalyvius – Maltos ordino Lietuvoje, mininčio veiklos 20-metį, tarnybą, jos Prezidiumo narius, Maltos ordino svečius iš Vokietijos, Piligrimų labdaros-paramos fondą, taip pat kelių Kauno miesto, Lazdijų, Telšių ligoninių vadovus, medikus, įvairių Lietuvos miestų neįgaliųjų draugijas, slaugos įstaigų, senelių namų bendruomenių narius, Bažnyčios Caritas darbuotojus, visus sergančius, kenčiančius bei juos atlydėjusius į Šilinių atlaidus – pakvietė melstis už tuos, kurie sirgdami, kentėdami yra ypač Jėzui brangūs, ir už medikus, slaugytojus, paragindamas silpnesniųjų, sergančiųjų atžvilgiu visiems būti jautresniems. Šiose šv. Mišiose giedojo Kretingos parapijos choras (vad. Aloyzas Žilys, vargon. Alvydas Remesa).

Homiliją pasakęs vyskupas Jonas Ivanauskas joje kaip labai svarbų kenčiantiems iškėlė Evangelijos pasakojimą apie mokinius, kuriems nebuvo lengva atpažinti Jėzų, drauge su jais keliavusį Emauso kelyje. Svarbiausia šio pasakojimo žinia, kaip pabrėžta homilijoje, – Jėzus gyvas, prisikėlęs, būdamas pas Dievą Tėvą, nepalieka žmonių vienų. Jis keliauja su visa žmonija, kuri jį, deja, taip pat sunkiai atpažįsta. Kaip atpažinti Jėzų ir susitikti su juo savo gyvenime, kančioje – klausta homilijoje.

Pasak ganytojo, Jėzų atpažinti padeda Dievo žodis Šventajame Rašte, švenčiama Eucharistija, taip pat broliai ir seserys, keliaujantys drauge gyvenimo kelionę. Nuo artimo meilės įsakymo nėra atskirtas nė vienas žmogus, nė vienas žmogus krikščioniui nėra svetimas gyvenimo bendrakeleivis – sakė ganytojas, ragindamas: turime atpažinti Jėzų kito žmogaus kančioje. Homilijoje atkreiptas dėmesys, jog slaugant, gydant, dalijamasi gėriu, pasitarnaujama pačiam Jėzui: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 31–46).
Fotografija Silvijos Knezekytės Fotografija Silvijos Knezekytės










Užbaigdami švęsti Eucharistiją vyskupai suteikė ganytojišką palaiminimą. Pamaldų pabaigoje visi vyskupai ir kunigai teikė asmenišką ligonių palaiminimą.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba