siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2012 09 12 Šilinių atlaidai: Kunigų diena
Paskelbta: 2012-09-12

Fotografija Marijos StanulytėsRugsėjo 12 d. Šilinių atlaiduose (žr. tolesnę programą >>), be kitų iš įvairių Lietuvos vyskupijų, didesnių miestų, mažesnių miestelių, atokiausių kaimų, organizuotai ir pavieniui atvykusių įvairaus amžiaus piligrimų, Dievo Motinos Gimimą šventė kunigai, kunigų seminarijų bendruomenės, seminaristų ugdytojai. Šią Kunigų dieną gausiems piligrimams patarnavo Jurbarko dekanato kunigai, klausydami išpažinčių norinčių šioje piligriminėje šventovėje susitaikyti su Dievu, pilnutinai dalyvauti Eucharistijoje ir pelnyti atlaidų malones. Jie nuo pat ryto piligrimų lankomoje Šiluvoje taip pat aukojo šv. Mišias Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje. Jose buvo dėkojama Dievui už kunigystės dovaną, melstasi už žmones, atšalusius tikėjime dėl kunigų kaltės, meldžiamasi už pašaukimo krizes išgyvenančius kunigus, prašoma pašaukimų, kad jaunimas atsilieptų į Dievo kvietimą tapti kunigais.

Liturginę katechezę prieš pagrindines pamaldas vedęs kun. Artūras Kazlauskas kvietė gausiuosius piligrimus pamąstyti apie kunigystės dovaną atrandant, jog kiekvienas pakrikštytasis dalyvauja karališkoje kunigystėje. Iš šios visuotinės visos Dievo tautos, visos Kristaus šeimos karališkosios kunigystės kyla tarnaujančioji kunigystė. Kunigų tarnystės uždavinys, kaip pabrėžta katechezėje, – būti Kristaus atvaizdu broliams ir seserims.

Iškilmingos Eucharistijos švęsti prie altoriaus šią Kunigų dieną atėjo didžiulė dvasininkų procesija. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Jėzaus Draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ bei 98 Kauno arkivyskupijos bei kitų Lietuvos vyskupijų kunigai. Giedojo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios jaunimo choras (vad. br. Eugenijus SJ).

Fotografija marijos StanulytėsŠiose šv. Mišiose, arkivyskupo paraginti, jų dalyviai meldėsi už kunigus, kad jie nuolat ieškotų Dievo artumos, būtų maldos vyrai.

„Dėkojame už kunigystės dovaną Bažnyčiai ir ypač meldžiamės už ištikimai žmonėms tarnaujančius kunigus. Dvasinės paramos taip pat reikia kunigams, išgyvenantiems pašaukimo ar tikėjimo krizę“, – sakė ganytojas, savo homilijoje atkreipdamas dėmesį, jog net šventieji, kaip, pvz., pal. Motina Teresė,  išgyvendavo tokių krizių. Homilijoje kviesta melsti Dievo malonės, kad kunigai nuolat ieškotų Dievo artumos, kad jokie reikalai neužgožtų jų pastangų patiems kilti aukštyn ir kelti savo ganomųjų dvasią.

Homilijoje ypač raginta melsti pašaukimų, pabrėžiant, jog kunigystei pasiryžti šiandien reikia drąsos – kunigystė negarantuoja ramaus, saugaus, pagarbos pilno gyvenimo, aprūpintos senatvės. Kita vertus, pasak ganytojo, niekas negarantavo, jog ir Švč. Mergelės Marijos gyvenime nebus kančios. Tikėjimas visada reikalauja pasitikėjimo Dievu, be jo ir kunigų gyvenime gali rastis vien žmogiškieji išskaičiavimai.

Užbaigdamas homiliją arkivyskupas ragino nuolat malda palaikyti kunigus, prašyti Viešpatį ir Dievo Motiną Mariją pagalbos, kad kunigai uoliai dalytų save žmonėms.

Eucharistijos pabaigoje prieš suteikiant ganytojišką palaiminimą arkivysk. S. Tamkevičius padėkojo broliams kunigams už jų dalijamą meilę, išmintį, pabrėždamas, koks svarbus jų tarnavimas Bažnyčiai ir visai Lietuvai mokant žmones savo gyvenime nugalėti blogį gerumu.


„Kunigystės pašaukimas – tai dovana, gaunama Dievo vardu ir dėl paties Dievo“, – sakė vakaro šv. Mišių homilijoje kun. Ričardas Doveika. Aptardamas kunigystės dieviškuosius ir žmogiškuosius aspektus, nuoširdžiai pasidalydamas savo asmeniškais patyrimais iš pašaukimo kelio, kun. R. Doveika pabrėžė, jog šiandien, kaip niekada, reikia šventų kunigų, dvasios vadovų.

„Kiekvienas pašaukimas prasideda nuo susitikimo su Jėzumi. Visi mokiniai, prieš tapdami apaštalais, susitiko Jėzų ir nuėjo su Juo. Ir ši susitikimo patirtis labai asmeniška, individuali, skirtinga, tačiau – jis akivaizdus, sukrečiantis, staigus, gal net gerai nepastebėtas.

Kad galėtumei sekti Jėzų, eiti Jo nurodytu keliu, būtina pajausti savo nevertumą ir ištarti prisipažinimo ir atsiprašymo žodžius. Nė vienas nėra teisus prieš Dievą, nė vienas nėra vertas pats savaime. Vertais Juo sekti ir pašaukimo keliu eiti mus padaro Dievas, nuvalydamas mūsų kaltę. Tik Viešpats gali ištarti: „Nebijok, nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Nevertumo supratimas ir išpažinimas yra būtinas dar ir todėl, kad skatina ir parodo būtinybę keistis. Būtina suprasti nevertumą, priimti atleidimą ir taisytis. Jeigu šito neįvyksta, kyla pagunda sakyti: „Dievas mane tokį pašaukė, tai ir tesižino, aš nieko negaliu su savimi padaryti“... Dar blogiau būna, jeigu šie žodžiai iš tiesų reiškia „aš nieko ir nenoriu su savimi daryti“. Jei Dievas pašaukia, tai jis ir gydo, jis padeda taisytis, tiktai reikia šitai pagalbai atsiverti, pripažinti, kad mums jos reikia, ir patiems stengtis – bendradarbiauti su Dievu“, – sakė kun. R. Doveika.

Tądien Šilinių atlaiduose giedojo Šiluvos parapijos, Jurbarko, Kelmės parapijų chorai, Nemakščių Švč. Trejybės parapijos jaunimo choras.

Rytoj, rugsėjo 13-ąją, Šiluvos Dievo Motinos, nuo seno tituluojamos Ligonių Sveikata, užtarimo mels ligoniai, jų artimieji, slaugytojai, medikai. Apie Ligonių, slaugytojų, medicinos darbuotojų dieną išsamiau žr. čia >>.