siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2012 09 16 Šilinių atlaidai baigti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų iškilmingu minėjimu
Paskelbta: 2012-09-16

Rugsėjo 16-osios sekmadienį Šiluvoje Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų iškilmingu minėjimu baigėsi didieji Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Šioje per visas Šilinių dienas gausiai lankytoje Marijos šventovėje sekmadienį taip pat buvo daug piligrimų, tarp jų – ir atkeliavusių pėsčiomis (tądien Šiluvą pasiekė daugiau kaip parą iš Kauno keliavusi piligrimų grupė). Šiluvos bazilikoje ir Apsireiškimo koplyčioje šv. Mišias aukoję Kauno I dekanato kunigai (jie ir patarnavo klausyklose) kvietė, be savo atsivežtų prašymų, melstis drauge ir bendromis intencijomis: už Lietuvos ir pasaulio misionierius bei savanorius, už persekiojamus krikščionis. Rugsėjo 16-ąją dėkota Dievui už atlaidų malones per Šiluvos Dievo Motinos užtarimą. Iškilmingoje Eucharistijoje melsta palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo.

Šventieji, kaip sakė aikštėje Eucharistijai besirengiantiems piligrimams kun. Artūras Kazlauskas, teikia stiprų liudijimą, jog ir šiandien gyventi pagal Kristaus Evangeliją yra įmanoma. Liturginėje katechezėje raginta, žvelgiant į kol kas Lietuvoje ir Lenkijoje gerbiamą ir žinomą palaimintąjį Jurgį (tikintis, jog jo šventumas bus kada nors pažįstamas Visuotinėje Bažnyčioje), pamąstyti, ar tikrai norime gyventi krikščionio, teisiojo gyvenimą pagal Dievo, o ne savo valią, ir iš to semdamiesi ramybės. Krikščionys turi linkėti vienas kitam su džiaugsmu priimti Dievo valią. Šventieji yra apvainikuoti Dievo malonėmis, tad savo katechezių ciklą Šilinėse užbaigdamas kun. A. Kazlauskas linkėjo, kad ir kiekvieno krikščionio gyvenime Dievas turėtų ką apvainikuoti (be kita ko, piligrimai Šiluvoje galėjo geriau pažinti pal. Jurgį iš kasdien Kultūros centre rodyto filmo, o Kauno  Pal. J. Matulaičio parapija buvo parengusi stendą jam atminti).

„Šiandien dėkojame Dievui už palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimą, kad galime žvelgti į jį ir dėtis į širdis jo šūkį nugalėti blogį gerumu“, – sakė liturgijos pradžioje jai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kviesdamas prašyti malonės, kad visi žmonės Lietuvoje suprastų, jog blogis nugalimas ne kitu blogiu, o tik gerumu. Arkivyskupas sveikino Eucharistiją koncelebruojančius Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, brolius kunigus, giedojusį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios chorą ir vadovą Aloyzą Žilių, vargonininką Arvydą Remesą, visus piligrimus, tarp jų – ir Pal. Jurgio Matulaičio draugijos narius, Vargdienių ir kitų kongregacijų seseris vienuoles.

Homiliją (visą tekstą žr. čia >>) pasakė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Jau besibaigiančiais Pal. Jurgio Matulaičio metais ganytojas darsyk atkreipė dėmesį į šią Dievui ir Bažnyčiai pasišventusią asmenybę, iš kurios pavyzdžio, veiklos, dvasinės išminties daug ko galima pasimokyti ir šiandien, ypač plintant nuo Dievo ir nuo krikščioniškųjų vertybių tolimai mąstysenai ir gyvensenai. Nors palaimintojo laikais būta daugiau vargo, sumaišties, palaimintasis ir šiandien įkvepia vilties, drąsos, kad pozityviomis priemonėmis galima darbuotis gėriui kurti Bažnyčioje ir šalyje, judėti pirmyn – nesiskundžiant, nedejuojant.

Vysk. R. Norvila, remdamasis J. Matulaičio „Užrašais“ >>, iškėlė palaimintojo meilę Bažnyčiai, svarbų žmogaus dvasios augimą, kuris prasideda nuo savęs atsižadėjimo.


„Palaimintajam Jurgiui Matulaičiui Bažnyčia yra labai brangi Dievo dovana“, – sakė vysk. R. Norvila, atkreipdamas dėmesį, jog ją vadina motina ar tėvyne, jautriais, brangiausių dalykų eilėje esančiais vardais. Bažnyčios menkinimas viešojoje erdvėje, jos pačios narių kai kada padaromi sužalojimai, pasak Vilkaviškio vyskupo, šiandien palaimintojo Jurgio pavyzdžiu turi skatinti dar labiau ją mylėti, likti jai ištikimiems – juk kritikuojamos, menkinamos, žalojamos Bažnyčios neišsižada jos galva ir įkūrėjas Jėzus Kristus. Homilijoje visi raginti iš Marijos mokytis kantrumo, kad pajėgtų likti garbingais Kristaus Bažnyčios nariais, mokytis pasiaukojamos meilės Dievui, Bažnyčiai ir artimui iš daugybės pasišventusių vyrų ir moterų, tarp kurių yra ir mūsų palaimintasis Jurgis Matulaitis.

Didieji Šilinių atlaidai užbaigti šių šv. Mišių pabaigoje Švč. Sakramento išstatymu, Padėkos himnu (Te Deum laudamus), Švč. Sakramento pagarbinimu ir palaiminimu juo.

Prieš suteikiant ganytojiškąjį palaiminimą, nuoširdžiai padėkojo atlaiduose dalyvavusiems vyskupams ir kunigams, aukojusiems šv. Mišias, sakiusiems homilijas, katechezes, patarnavusiems klausyklose. Ganytojas ačiū tarė gausiems atlaiduose giedojusiems chorams, jų vadovams, Kauno paslaugų verslo profesinio rengimo centrui už iniciatyvą papuošti Šiluvos šventoves floristikos kompozicijomis, taip pat atlaidų rėmėjams už organizatorių maitinimą, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams (apie jų tarnystę žr. čia >>), zakristijonams, patarnautojams, seserims vienuolėms, tiems, kurie rūpinosi maitinimu ir švara, ir ypač 18-kai jaunųjų savanorių, 10 dienų ištvermingai padėjusiems palaikyti atlaidų tvarką ir rimtį. Padėkos žodžiai buvo tarti Marijos radijui, jo aukotojams, į Šiluvą ypač pėsčiomis keliavusioms piligrimų grupėms (iš Kretingos, Šiaulių, Kauno), visiems, kurie savo aukomis padės įrengti Kryžiaus kelio stotis miško kelyje į Šiluvą.

„Išsineškite iš Šiluvos į namus šiandien Lietuvai labai reikalingos vilties ir džiaugsmo. Mes, kurie tikime Kristų, turime būti vilties ir džiaugsmo nešėjai“, – šiltai linkėjo piligrimams arkivyskupas S. Tamkevičius.

Per visas dešimt atlaidų dienų Šiluvos piligrimais pabuvo apie 60–70 tūkst. Lietuvos gyventojų – nuo pačių mažiausių iki garbiausio amžiaus, taip pat buvo atvykusių iš kitų kraštų (Punsko, Škotijos, Belgijos). Didelė dalis piligrimų Šiluvoje susitaikė su Dievu atlikdami išpažintį – prie klausyklų nuolat driekėsi žmonių eilės. Kasdien sakralioje aikštėje, Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje švenčiant Eucharistiją joje pilnutinai dalyvavo ir šv. Komuniją priėmė apie 30 tūkst. piligrimų – tiek per atlaidų dienas buvo išdalyta komunikantų. Šv. Mišiose negalintieji priimti sakramentinės Komunijos būdavo kviečiami Dievo ir vieni kitų bendrystę išgyventi dvasiškai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba