siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia

Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad prie akmens (pagal kitus šaltinius, ant akmens) pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labai gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi ir giedodavo.

Vysk. Aleksandras Sapiega 1663 m. Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo įrengtas altorius. Šiluvos istoriją nuodugniai tyrinęjės kun. Stasys Yla mano, kad ši koplyčia veikiausiai jau buvo ne pirmoji Marijso apsireiškimo vietoje. Po susišaudymo su kalvinistais, kurio metu buvo peršautas katalikų vikaras ir Nukryžiuotojo paveikslas, koplyčioje įvesti Šv. Kryžiaus garbinimo atlaidai.

Šiluvos klebonas prepozitas Tadas Bukota, važinėjęs į Londoną, mat jo brolis ten buvo Lietuvos-Lenkijos atstovas, parvežė iš ten marmurinę Marijos su Kūdikiu statulą. Ji 1770 m. pastatyta Apsireiškimo koplyčios altoriuje. Peršautasis kryžius perkeltas į bažnyčią ir pakabintas prie Švč. Jėzaus Širdies altoriaus. Po 1843 m. jis perneštas į bažnyčios koplytėlę, kur saugomos ir kitos istorinės vertybės.

1663 m. statyta koplyčia paseno, supuvo. Tada Žemaičių vyskupo pagalbininkas Simonas Giedraitis 1818 m. perstatė sapieginę koplyčią į naują, erdvesnę medinę koplyčią su kolonomis, primenančiomis Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių. Ši koplyčia išstovėjo iki XX a. pradžios.

Vysk. M. Paliulionis 1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo šimtmetį, iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškimo vietoje stovinčią statulą, vadinamą Ligonių Sveikata. Vainikai Marijai ir Kūdikiui nukaldinti už Šiluvos parapijiečių suaukotas lėšas.

Kun. Marcelinas Jurgaitis, 1903 m. paskirtas Šiluvos klebonu, tuoj ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastatyti naują, didingą koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Tais pačiais metais Paryžiuje gyvenęs architektas lietuvis Antanas Vivulskis padarė naujos mūrinės koplyčios brėžinius, bet statyba teprasidėjo 1912 m. 1912 metais, minint Marijos apsireiškimo 300 metų sukaktį (mat, remiantis kai kuriais šaltiniais, buvo klaidingai nustatyta Marijos apsireiškimo data, neva 1612 m.), prelatas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino koplyčios kertinį akmenį. Pirmasis pasaulinis karas sunkino koplyčios statybą, per karą ji buvo apgriauta. Tačiau net karo metais žmonės rinkdavosi prie jos, eidavo aplink ją keliais, daužydavo akmenį, ant kurio buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija, rinkdavo jo nuotrupas. Atkaklūs, Dievui atsidavęs žmonės buvo ir pagrindiniai koplyčios statytojai - tuometinis Šiluvos klebonas kunigas Marcelinas Jurgaitis ir architektas Antanas Vivulskis. Tik pastačius koplyčios sienas, pirmąsias Mišias joje aukojo kun. M. Jurgaitis, o pirmasis per šias Mišias priėmė Komuniją - A. Vivulskis.

Koplyčia baigta statyti 1924 m. Pašventinta Šiluvos klebono kun. M. Jurgučio tų pačių metų rugsėjo 8-ąją. Tačiau koplyčios vidus dar nebuvo galutinai įrengtas. Vidaus įrengimu, mirus kun. M. Jurgaičiui, teko rūpintis naujam Šiluvos klebonui P. Katelai. Apsireiškimo koplyčios įrengimas truko visus Nepriklausomybės metus, mons. Vaclovo Grauslio, mons. Eduardo Simaškos liudijimu, jis buvo slapta tęsiamas ir sovietų okupacijos metais. Lietuvai vėl atgavus Nepriklausomybę, 1999 m. koplyčios prieigose pastačius antrąją akmeninę angelo skulptūrą, pavyko galutinai įgyvendinti architekto sumanymą.

Atvykstančio į Šiluvą žvilgsnį dar iš tolo patraukia aukšta, balta, didinga Apsireiškimo koplyčia. Jos aukštis - 44 metrai. Koplyčios viduje - ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo - Švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, jį galima apeiti, tad daug maldininkų, prašydami Dievo malonių, apie jį eina keliais. Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančiomis svarbiausius Šiluvos įvykius: žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą, Švč. Mergelės Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą. 1933 m. koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, kurias žmonės noriai eidavo.