Apsuptas šilų stovi nedidukas Šiluvos miestelis.
Iš šilų kilo ir jo vardas Šilas, sulenkinta forma – Šidlava, o Nepriklausomybės metais įsigalėjo pavadinimas Šiluva.
XV a. viduryje Šilo kaime tebuvo dešimt sodybų. Kažin ar ką nors daugiau žinotume apie šį miškų apsuptą miestuką, tais laikais kaimą, jei vietos dvarininkas, garsus Lietuvos didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. nebūtų sumanęs joje pastatydinti Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir savo šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus bažnyčią? Maldininkai plaukte plaukdavo į šios bažnyčios titulinius atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos, kurioje vyravo protestantai.
XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas. Tačiau, kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, žmonės keliaudavo į atlaidus. Vėliau katalikų bažnyčia buvo uždaryta ir sugriauta. Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka bažnyčios vertybes bei dokumentus sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens.
Katalikai mėgino atgauti reformatų nusavintą bažnyčios turtą. Tačiau laimėti bylą dėl Šiluvos bažnyčios atgavimo buvo labai sunku, nes neturėta nuosavybės dokumentų. Čia į sunkią ir painią istoriją įsiterpė pati Švč. M. Marija.
Švč. M. Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis, pasikvietęs mokytoją, vardu Saliamoną, prisiartino prie akmens ir pamatęs verkiančią mergelę kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama". Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs iškart praregėjo.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje laikomas pirmuoju Marijos pasirodymu Europoje ir vienu iš penkių Bažnyčios pripažįstamų apsireiškimų.
Po jos apsireiškimo atradus bažnyčios steigimo dokumentus 1622 m. laimėta byla dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Senosios bažnyčios vietoje gana greitai iškilo nedidelė medinė bažnytėlė, atgaivinti garsieji Šilinių atlaidai. Į juos ištisos parapijos eidavo iškilmingomis procesijomis, vadovaujamos savo klebonų. Kelionės į Šiluvos atlaidus buvo tikra atgailos, atsivertimo, o drauge ir džiaugsmo piligrimystė.
Veikiai stebuklais išgarsėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Jis yra senojo bizantiškojo ikonografinio tipo Hodegetria, jo pirmavaizdžiu laikytina Salus popoli romani ikona, esanti Romoje. Paveikslas buvo toks garsus, kad Marijos ir Kūdikio figūros papuoštos auksakalio Lauryno Hofmano iš susikaupusios daugybės votų nukaldintais meniškais apkaustais. 1786 m. rugsėjo 8 d., gavus popiežiaus leidimą, maloningasis paveikslas vainikuotas aukso karūnomis.
Tais pačiais metais, kai buvo vainikuotas stebuklingasis paveikslas, pašventinta ir nauja mūrinė katalikų bažnyčia - dabartinė Švč. M. Marijos Gimimo bazilika. Tai darnus Lietuvos vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, jame išsaugotas daugiau nei du šimtmečius nekeistas vidaus dekoras, sukurtas Tomo Podgaiskio.
Maldininkus traukia ir Apsireiškimo koplyčia. Tai jau trečioji koplyčia Marijos apsireiškimo vietoje. Ji statyta XX a. pradžioje. Didingą 40 metrų aukščio pastatą suprojektavo architektas Antanas Vivulskis, sukūręs ir Trijų kryžių paminklą Vilniuje. Į koplyčios altoriaus pamatus įmontuotas akmuo, ant kurio, manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija.
Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Įvyko atvirkščiai - Šiluvoje buvo ne tik meldžiamasi, bet ir skleidžiama lietuviška kultūra. Šiluvos atlaidai ypač išpopuliarėjo Nepriklausomoje Lietuvoje. Kaune netgi buvo įsikūręs komitetas maldininkų kelionėms organizuoti. Atlaidų tradicijos nepavyko nutraukti ir sovietų okupacijos metais, nors KGB pareigūnai visaip kliudydavo keliaujantiems maldininkams. Priešingai, Šiluva per visas okupacijas išliko maldininkų traukos centras. Kokia Šiluva brangi lietuviui krikščioniui, atspindi meno kūriniai apie Šiluvą.
Atgavus nepriklausomybę, naujai suklestėjo Šilinių atlaidų tradicija. Tad galime džiaugtis, kad Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai Šiluvoje švenčiami beveik penkis šimtus metų.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. 2003 m., per Šilinės atlaidus, Šventojo Tėvo apsilankymo 10-mečio proga arkiv. Sigitas Tamkevičius pašventino Jono Pauliaus II namus.
